Po kiemsargių piketo - mintys apie neįvertinamą darbą

 (12)
Šiandien prieš vidurdienį kaip tik skubėjau su reikalais į Vilniaus savivaldybę. Prie įėjimo pamačiau neįprastai daug kiemsargių, rankose laikiusių plakatus. Iš jų veidų supratau, kad ne grindinio blizginti jie čia susirinko. Po akimirkos tapo aišku - žmonės atėjo į piketą. Kodėl?
© Skaitytojo nuotr.

O gi todėl, kad, jų teigimu, negauna jiems priklausančių, sunkiu darbu uždirbtų algų. Bet juk dar visai neseniai politikai svaidėsi pažadais, kad visi vilniečiai uždirbs ne mažiau kaip vidutinę algą, gyvens oriai ir galės didžiuotis, kad gyvena Lietuvos sostinėje (...).

Penketą minučių stebėjau ir klausiausi garsiai kiemsargių reiškiamų priekaištų. Tuomet pagalvojau - ir vis dėlto jie teisūs! Šie žmogeliai, kurie į darbą eina tada, kai daugelis mūsų dar pučia į ūsą, pasak jų, negauna jiems priklausančio uždarbio vien todėl, kad Vilniaus savivaldybė senokai neatsiskaito su įmone, kurioje pastarieji dirba. Bet ar tai sąžininga?


Ar gi politikai pamiršo, kad šie žmonės yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, kuriems kiekvienas litas reiškia išgyvenimą? Ar gi politikai nežino, kad negavę algų jie galbūt negalės nupirkti vaikams naujos kuprinės, jau nekalbant apie gardesnį kąsnį? Ar gi politikai nežino, kad negavę algų, anksčiau ar vėliau, kiemsargiai mes šluotas ir, užuot, dirbę, taps n-taisiais pašalpų gavėjais? Pagaliau, kas valys miestą, jei nebus kam dirbti? Įdomu, ką meras pasakys sostinėje viešintiems ponams iš Briuselio, kai šie pasiskųs, jog Vilniaus gatvės tampa panašios į išvietes.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (409)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...