Po „Ekskursantės“ peržiūros iškilo prisiminimai apie pokarį

 (6)
Išėjau is „Ekskursantės“ ir pasijutau nesava. Toks gražus filmas - vaizdai, simboliai, artistai, o aš lyg kuoka per galvą gavusi.
© DELFI

Paskui supratau, kad įžeisti mano tautiniai jausmai. Galvojau, kam tas filmas sukurtas ir kam skirtas? Ir koks jis – nuotykinis ar istorinis? Jei nuotykinis, tai kam ta grėsminga įžanga. Jei istorinis – keista istorija. Kai savi juodinami, o kiti balinami. Manau, tai pataikūniškas filmas, trinama riba tarp tiesos ir melo. Tarsi patys kalti, nedori ir kitokie, gal ir reikėjo jus tremti. Kitoj pusėj – geraširdžiai, geranoriai, geradariai...

Noriu pateikti vieną savo prisiminimą. Pokariu buvau šiek tiek jaunesnė už filmo turistę, bet puikiai prisimenu, kaip per Lietuvos kaimus ėjo daug rusiškai kalbančių žmonių, apskurusių, ligotų, alkanų. Iš kur jie ėjo ir kur paskui pasidėjo – nežinia (istorija, atrodo, irgi nemini). Bet dauguma jų gavo duonos kąsnį ir galvą kur priglausti. Bet niekada ir iš niekur (anksčiau apie tai nepagalvodavau) nepasigirdo, neataidėjo nors mažutis silpnutis „ačiū“.

Dar galvoju, kad tie, kurie turėjo ir šelpė, paskui atsidūrė ešalonuose. Taigi tokia istorija.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (68)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (158)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (227)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (191)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (123)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.