Po „Ekskursantės“ peržiūros iškilo prisiminimai apie pokarį

 (6)
Išėjau is „Ekskursantės“ ir pasijutau nesava. Toks gražus filmas - vaizdai, simboliai, artistai, o aš lyg kuoka per galvą gavusi.
© DELFI

Paskui supratau, kad įžeisti mano tautiniai jausmai. Galvojau, kam tas filmas sukurtas ir kam skirtas? Ir koks jis – nuotykinis ar istorinis? Jei nuotykinis, tai kam ta grėsminga įžanga. Jei istorinis – keista istorija. Kai savi juodinami, o kiti balinami. Manau, tai pataikūniškas filmas, trinama riba tarp tiesos ir melo. Tarsi patys kalti, nedori ir kitokie, gal ir reikėjo jus tremti. Kitoj pusėj – geraširdžiai, geranoriai, geradariai...

Noriu pateikti vieną savo prisiminimą. Pokariu buvau šiek tiek jaunesnė už filmo turistę, bet puikiai prisimenu, kaip per Lietuvos kaimus ėjo daug rusiškai kalbančių žmonių, apskurusių, ligotų, alkanų. Iš kur jie ėjo ir kur paskui pasidėjo – nežinia (istorija, atrodo, irgi nemini). Bet dauguma jų gavo duonos kąsnį ir galvą kur priglausti. Bet niekada ir iš niekur (anksčiau apie tai nepagalvodavau) nepasigirdo, neataidėjo nors mažutis silpnutis „ačiū“.

Dar galvoju, kad tie, kurie turėjo ir šelpė, paskui atsidūrė ešalonuose. Taigi tokia istorija.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (228)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (32)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (291)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.