Po ekologiškos kosmetikos išbandymo teko kreiptis į gydytoją

 (124)
Rašau Jums ir kreipiuosi, nes noriu perspėti Lietuvos mamas apie problemą, kuri, kiek savo aplinkoje pastebėjau, nesusilaukia pakankamo dėmesio. Tai yra vadinamoji „ekologiška“ kosmetika. Nors jos gamintojai ir reklamuotojai stengiasi pateikti ją kaip daug švaresnę, geresnę, esančią arčiau gamtos, ir panašiai, negu įprasta kosmetika supratau, kad taip nėra.
© Shutterstock nuotr.

Papasakosiu savo istoriją. Ketverius metus dirbau Anglijoje, turėjau visai neblogą darbą. Visada bet kokioje didesnėje parduotuvėje pirkdavau įprastus kosmetikos produktus sau ir specialius kūdikiams skirtus produktus savo pirmagimiui sūnui, niekada per daug apie tai nemąstydavau ir jokių problemų neturėjau.

Prieš metus grįžau gyventi į Lietuvą. Nenoriu būti viena iš tų sugrįžusių, kuri „varo“ ant Lietuvos ir sako, kaip Anglijoje buvo geriau. Viskas čia yra gerai, džiaugiuosi grįžus namo. Bet vienas aspektas Lietuvoje mane nustebino – tai požiūris į kosmetiką. Draugės, kurias dirbdama Anglijoje matydavau pora kartų per metus, per tą laiką, kol ten buvau, tarsi susitarusios visos ėmė naudoti taip vadinamą „ekologišką“ kosmetiką. Ir pačios, ir savo vaikeliams.

Mane tai labai nustebino: nors apie tokį dalyką kaip ekologiška kosmetika buvau girdėjusi, Anglijoje mano aplinkoje jos niekas nenaudojo. Draugės iš karto mane išvadino atsilikusia nuo madų ir apkaltino, kad su blogais žmonėmis Anglijoje bendravau. Jos visos man pasakojo, kaip ekologiška kosmetika yra sveikiau žmogui, o ypač mažam vaikui, nes yra be „chemijos“, iš natūralių medžiagų ir nekenkia odai. Nors ta, atseit, „nenatūrali“ kosmetika mano odai taip pat gyvenime nėra pakenkusi, aš jomis patikėjau ir kai prieš pusmetį gimė antras sūnus, ėjau ieškoti jam ekologiško šampūno. Nupirkau jo vienoje tų mažų parduotuvėlių Vilniaus senamiestyje: tyčia nerašau kokioje, kad nedaryčiau reklamos.

Nusipirkau kažkokį negirdėto gamintojo buteliuką, ant kurio buvo parašyta, kad sertifikuota ir leidžiama naudoti vaikams, sumokėjai dvigubai brangiau, negu už normalų „ne ekologišką“ šampūną vaikams būčiau sumokėjus, bet ko dėl vaikelio nepadarysi... Ir sau ta proga ekologiškos muilo nusipirkau.

Ir ką jūs manot? Po poros savaičių odą man perštėti ėmė kai kuriose vietose. Tada to nesureikšminau. Bet dar po kelių savaičių ir mano vaikučio odą išbėrė. Labai sunerimau: išsigandau, kad nebūtų liga kokia užsikrėtęs. Bet dermatologas pasakė: tai gali būti nuo šampūno ir paklausė, kokį naudojau. Kai parodžiau, nemeluoju, atsiduso taip giliai ir pasakė - „Ir kas jums moterims taip smegenis susuka su ta kosmetika“.

Aš nesupratau, kodėl jis taip sako. Nerišliai pradėjau aiškinti, kad čia sertifikuotas produktas, visi jį naudoja. Bet gydytojas man papasakojo, kad sertifikatais pasitikėti negalima. Pasirodo, nėra visuotinės, valstybės patvirtintos sertifikavimo sistemos! Kiekvienas gamintojas kone pats kokį nori ženkliuką gali užsidėti, patvirtintą užsienio agentūros, ir jo produktas jau bus „sertifikuotas“.

Tada jis užsideda „Natural“, „Bio“, „Green“ ir panašius užrašus. Nors gali būti, kad, pavyzdžiui, tik 50 proc. sudėties yra ekologiška, o likusi dalis – neaišku kas (...).Arba kad tiesiog kaminas šampūną gaminančiame fabrike yra su filtru mažiau teršiančiu orą. Arba net jei atskiri šampūno ingredientai yra iš gamtos, tai nereiškia, kad susimaišę jie nepakenks vaikučiui: tik pagalvok, sako man gydytojas, kiek gamtoje yra natūralių dalykų, nuo kurių beria, dilgina ir panašiai.

Dar dermatologas sakė, kad ypač svarbu ant ekologiškumo neužkibti perkant kosmetiką kūdikiams ir vaikams. Suaugusiajam, sakė jis gal daug problemų ir nebus – tiesiog galbūt permokėsi už gražią etiketę. Bet kūdikiams, kadangi jų odai apskritai jautresnė, yra didelė tikimybė, kad nepatikrintas kosmetikos produktas sukels alergiją, bėrimą, paraudimą ir panašiai. Todėl didžiosios kosmetikos kompanijos ir statosi laboratorijas ir investuoja milijonus, ieškodamos tos geriausios vaikų šampūnų sudėties, kuri po to kruopščiai tikrinama ir tiriama.

Grįžusi pasidomėjau pati, paskaičiau internete. Ir supratau, kad gydytojas nemelavo. Nekokybiškų, neaiškių prekių Lietuvoje apstu. Pakalbėjau su draugais užsienyje, jie patvirtino, kad ten būna aiškios ženklinimo sistemos ir visos rizikos privalo būti aiškios iš įpakavimo, antraip niekas net neleis tokio produkto pardavinėti. Ir niekas „ekologiška“ kosmetika taip nesižavi: kaip pasakė draugė, jei jau nori saugoti gamtą, verčiau šiukšlę kito numestą pakelk ar mašiną mažesnę nusipirk, o ne vaiko sveikata rizikuok.

Tuoj pat išmečiau naudotus produktus. Gaila, kad savo, o ypač savo vaikučio kailiu teko įsitikinti senomis tiesomis, kad naiviai bėgdamas nuo vilko gali užbėgti ant meškos. Galiausiai grįžau prie to įsivaizduojamo vilko - ilgas tradicijas turinčių, pasaulyje pripažintų, o svarbiausia, laboratorijose patikrintų priemonių, kurias gali rasti visur ir dėl kurių aprašymų ar ženklinimo galima jaustis ramiai.

„Prigūglinau“ visokių straipsnių apie ekologišką kosmetiką, persiunčiau draugėms. Ne visos iškart patikėjo, bet daugelis, atrodo, susivokė. Viena man net sakė - „žinai, sūnų tikrai dažniau išberdavo, kai ekologišką kosmetiką pradėjom naudoti, bet galvojau, kad čia natūrali reakcija, oda nuo chemikalų atpranta ir gydosi“. Sakyčiau, šitie žodžiai puikus pavyzdys, kaip norint gražių tikslų – rūpintis vaiku – galima save apgauti.

Išbėrimas vaikučiui praėjo, bet nebenoriu rizikuoti savo ir jo sveikata. Tačiau pamąsčiau, kad turiu pasidalinti savo istorija, nes gal ir kitą mamą apsaugosiu. Aišku, gerai būtų, kad ir valstybė kažkaip šitą problemą spręstų: juk turi būti galima kažkaip šitą ženklinimo chaosą sutvarkyti, vientisą sistemą įvesti ir griežtai visus tikrinti, kaip kad maisto produktus tikrina. Bet pirmiausia vaikais turi rūpintis tėvai, toks mano požiūris.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI primena, kad ekonomikos analitikė, „Sveiki produktai“ valdybos narė doc. dr. Guoda Azguridienė yra skaitytojams plačiai paaiškinusi ekologiškų produktų sertifikavimo principus.

„Verta pastebėti, kad kai kurie standartai turinio prasme skiriasi smarkiai. Ypač dėl ekologiškų ingredientų dalies. Soil Association, pvz., reikalauja, kad jų būtų ne mažiau nei 95%, o Ecocert užtenka 10%. Matyt kad būtų dar sudėtingiau, skiriasi netgi bazė, nuo kurios tie procentai matuojami – britai skaičiuoja atmetę vandenį, prancūzai su visu juo. Taigi Soil Association standartas yra dar griežtesnis nei tik lyginant procentus. Jie taip pat reikalauja, kad jei rinkoje egzistuoja ekologiškas ingrediento variantas, tai naudoti būtina jį. Neekologišku galima keisti tik tuomet, kai ekologiško tiesiog nėra“, - yra nurodžiusi ji.

Visą doc. dr. Guodos Azguridienės straipsnį galite perskaityti čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (83)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.