Lietuvos Respublikos pagrindiniame įstatyme – Konstitucijoje – yra parašyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Laikinas žmogaus teisių apribojimas galimas tik tuomet, kai yra pažeidžiamos kitų piliečių teisės ir ginamas visuomenės interesas. Remiantis Konstitucija priimami įstatymai ir su jais susiję aktai. Norėčiau parašyti šiomis dienomis itin aktualia tema – nepaklusimui policijos pareigūno reikalavimui sustoti.

Štai liepos 23 d. vairuotojas nestojo, kai to reikalavo policijos pareigūnai, nestojo net ir tada, kai buvo užblokuotas kelias tarnybine mašina ir šaudyta iš tarnybinio ginklo. Tik peršovus padangas ir išdaužus automobilio stiklą, vairuotoją pavyko paguldyti ant žemės. Per gaudynes nukentėjo vienas policijos pareigūnas.

Kitas nepaklusimas sustoti, plačiai eskaluotas žiniasklaidos priemonėse, vyko liepos 19 d. vakarą, kai buvo persekiojamas iš moters automobilį pagrobęs vairuotojas. Vairuotojas sustojo tik atsitrenkęs į policijos automobilį ir kai kiti policijos ekipažai jį užblokavo.

2014 metų kovo 29 d., nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti ir sprukdamas, vairuotojas sukėlė avariją, užmušė tris žmones ir dviem nesunkiai sutrikdė sveikatą. Taip, jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis buvo nuteistas kalėti 14 metų bei pripažintas žudiku, veikęs netiesiogine tyčia, tačiau tik po to, kai buvo pražudyti net trys žmonės. Norėčiau paklausti, ar baudžiamosios atsakomybės atsiradimas tuomet, kai atsiranda padariniai, yra teisinga ir protinga?

Manau, kad vairuotojui, stabdomam įstatymo vykdytojų, neturėtų kilti abejonių, stoti ar ne. Liberalios politikos, ginančios individualias nusikaltėlių ir pažeidėjų teises, atrodo, laikomasi aukščiausiuose valdžios organų kabinetuose. Kodėl pažeidėjai iškeliami aukščiau sąžiningų, pareigingų ir įstatymų besilaikačių piliečių, kuriems Konstitucija garantuotas jų saugumas?

Remiantis teismų praktika, šaunamojo ginklo prieš bėglį panaudoti praktiškai negalima. Jei pažeidėjas bus sužeistas, tuomet teismai sugriaus ne tik profesinį sustabdyti bandžiusio pareigūno gyvenimą, bet ir įsuks į nesibaigiančių teismų verpetą. Tačiau kaip kitaip apsaugoti nieko dėtus žmones? Įdomu, kaip bus įvertintas ginklo panaudojimas prieš transporto priemonę tarnybinio patikrinimo metu ir ar pareigūnas liks nenubaustas už sukeltą pavojų vairuotojui ir keleiviams, nes buvo iššautos „net“ aštuonios kulkos. Policijos pareigūnas gali tik važiuoti iš paskos 2-3 kartus viršydamas leistiną saugų greitį su mirksinčiais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir garsine sirena per degančius raudonos spalvos šviesoforus, šaligatvius ir prašydamas per garsiakalbį vairuotoją sustoti ir laukti, kada bėgliui pasibaigs degalai. Pagarba tiems pareigūnams, kurie vadovaujasi protingumo kriterijumi ir nepabijo įvairių patikrinimų, dėl kurių gresia teisminiai procesai, ir panaudoja tarnybinį ginklą bei užblokuoja kelią automobiliu.

Kitas klausimas, kodėl vairuotojai nestoja ir bėga? Galbūt dėl to, kad vienam kitam pasiseka pabėgti ir jis lieka nesučiuptas, o jei ir pagaus, jam viso labo gresia administracinė nuobauda, todėl verta surizikuoti? Nepaklusimas sustoti užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojančiame naujajame Administraciniame nusižengimų kodekse nuobauda sušvelnėja ir užtraukia tik piniginę baudą vairuotojams nuo 850 iki 1200 ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1150 iki 1450 eurų. Vedini iškreipto liberalizmo, mes atsisakėme už administracinius nusižengimus taikyti admistracinį areštą. Ironizuojant galima pasakyti, kad galbūt ateityje užteks policijos komisariate pažeidėjui pagrūmoti pirštu ir tebus tokia nuobauda už pažeidimus. Juo labiau, kad nemažai bėgančių, spėju, yra tie, kurie nedirba ir neturi legalių pajamų, tad baudos juos mažai gąsdina.

Kaip išeitį norėčiau įvardinti atsakomybės pakeitimą už nepaklusimą uniformuotam policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno nurodymui sustoti iš administracinės į baudžiamąją. Mano nuomone, šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, tokie kaip chuliganiškas vairavimas, leistino greičio viršijimas kelis kartus, šviesoforų signalų, kelio ženklų, kelio ženklinimo nesilaikymas, važiavimas pėsčiųjų ar dviračių takais yra taip pat pavojinga ir kelia grėsmę visuomenei kaip ir nuo alkoholio apsvaigęs ir vidutinį girtumo laipsnį turintis vairuotojas.

Tiesa, nors vairuotojui, bėgusiam nuo policijos ir padariusiam aibę kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir gresia teistumas už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau bėgantysis greičiausiai to nežino ir būtų daug aiškiau, jei būtų tiksliai įvardinta, kad jei nepaklusi sustoti – tau grės baudžiamoji atsakomybė.

Ar vėlgi lauksime tragedijos ir tik tada ieškosime kaltų, keisime įstatymus ir griežtinsime bausmes, kad valdžia nuramintų visuomenėje kilusį nepasitenkinimą?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!