Po baisaus nužudymo – svarstymai apie mirties bausmės sugrąžinimą

 (118)
Apie mirties bausmę susimąstau dažnai, bet paskutiniu metu „neatlaikė“ nervai ir nutariau parašyti. Daugelis sukrėsti jaunos varėniškės nužudymu. Jauna mergina tapo auka.
© K.Kavolėlio nuotr.

Laimei, sulaikytas įtariamasis. Kaltas, nekaltas – teismas įrodys. Jei kaltas, klausimas, kokią bausmę gaus? 10, 15, 20 metų, iki gyvos galvos? Abejoju. Man atrodo, kad mūsų teismai gailestingi žudikams, prievartautojams. Jie po 15 metų išeis: gyvens, dirbs, žiūrėk, ir šeimas sukurs. O kas grąžins artimiesiems nužudytus žmones?

Sėdi pilni kalėjimai nuteistų iki gyvos galvos: sėdi, mokosi anglų kalbą, žiūri TV, sportuoja. Rojus tiesiog. Uždaryti, bet gyvi.

Pikta, neteisinga. Kokią turi teisę jie mėgautis gyvenimu, atėmę kitų brangiausią turtą – gyvybę? Šiais laikais gyvybė verta nulio. Tave tiesiog gali gatvėje užmušti dėl gražių batų, laikrodžio. Nusikaltėliai prarado baimės jausmą - „na, nužudžiau, pagavo, grįšiu po 15 metų“. Manau, daugelio žudikų mąstysena tokia. Įvestų mirties bausmę, garantuoju, nužudymų sumažėtų.

Daugelis sakys - nehumaniška. O humaniška žudyti jaunas mergaites, kurios turėjo tikslus, gyventi, gimdyti vaikus, mylėti vyrą? Ir staiga kažkas visas svajones sugriauna. Gal geriau būkim netolerantiška ir nehumaniška valstybe, bet nors išsaugosime savo žmones. Jau nieko nestebina kasdieniai pranešimai: nužudė vaiką, mamą, tėvą. Tai jau yra normalu. Visi priprato.

Žinau, kad mirties bausmė niekada nebus grąžinta, bet kaip apsaugoti žmones nuo žudikų? O jų, deja, panašu, vis daugėja. Ar ne laikas peržiūrėti baudžiamąjį kodeksą?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Merginos atkirtis vyrams: vilnietės nėra beviltiškos meilės ieškotojos (156)

Prieš porą dienų feisbuke pradėjo skrajoti pakankamai senas psichologo Tomo Lagunavičiaus interviu apie hipsterinę kultūrą. Kaip povai visi vyriškos lyties atstovai pradėjo juo dalintis kaip įrodymu, kad vilnietės yra beviltiškos meilės ieškotojos ir vyrai turi neribotas galimybes rinktis geriausią žmoną.

Sutrikusi jauna mokytoja: nebuvau pasiruošusi problemai, kuri vyresnėms kolegėms tik kelia juoką (94)

Gyvenimas – tai ne juoda ir balta... Geriausiai tai supranti dirbdamas mokytoju. Kartais pavydžiu tiems, kurie sako, jog „mokytojai per daug uždirba“, „per daug turi atostogų“, jiems „per gerai“... Niekada negalvojau, kad rašysiu čia – visad galvojau, kad „į laikraštį“ rašo tik visiškai viskuo nusivylę žmonės arba pensininkai. Pasirodo, ne...

Susirūpinęs skaitytojas: kokią žinutę siunčiame priklausomiems asmenims? (13)

Praeitą savaitę išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas prieš 10 metų susidūrė su priklausomybe azartiniams žaidimams. Susirgęs šia priklausomybe, jis pralošė 300.000 eurų. Tačiau „nugalėjo“ šią ligą ir visas skolas atidavė.

Jau ilgai gyvenu emigracijoje – „aš nenoriu“ čia negali būti (109)

Niekada labai nesigilinau, kodėl žmonės emigruoja. Emigracija man dabar kasdienybė, kuri trunka jau dvyliką metų ir dar truks mažiausiai aštuonerius.

Karti vaikino patirtis: nesitikėjau išgirsti tokių sužadėtinės žodžių automobilių stovėjimo aikštelėje (141)

Dvejus su puse metų draugavau su žavia mergina. Buvome susižadėję. Aš ją beprotiškai mylėjau. Planavome ateitį kartu, kalbėdavome apie šeimą, būsimus vaikus – mažytes mūsų kopijas. Viskas atrodė tobula.