Basa po sceną šokusi Susana Baca žavėjo savo atsipalaidavimu ir nuostabia natūralia šypsena. Jos dainos – tai afrikiečių vergų dainos, perduotos iš jų Peru gyvenančių vaikų ir anūkų, ir interpretuotos bei prikeltos iš naujo bendradarbiaujant su Pietų Amerikos poetais.
Didelis nusivylimas, jog visos dainos buvo atliktos ispaniškai ir jas suprasti galėjo tik šią kalbą mokantys žiūrovai. Tikėjausi ne tik pasiklausyti muzikos, bet ir suprasti vergovę išgyvenusių žmonių mintis. Pristatyti buvo tik keli kūriniai – didžiojoje dalyje jų buvo apdainuojama moteris.
Po pertraukos šiek tiek ištuštėjusi auditorija išdavė, kad atlikėjos muzika patiko ne kiekvieno ausiai, tačiau auditorija buvo užpildyta, o gausūs plojimai po ypač gerai atliktų kūrinių išdavė, jog didžioji dalis žiūrovų muzika išties mėgaujasi. Kaip įprasta Lotynų Amerikos muzikai, viso koncerto metu skambėjo būgnų mušimas, kurių solo atlikimas visus nepaprastai sužavėjo, tačiau koncertą tobulai papildė smuikas, kas suteikė visai naują prieskonį tokio tipo muzikai.
Susanos Bacos koncertas idealiai tiko tokiam šaltam ir nemaloniam antradienio vakarui, nes po jo lieki su maloniu atsipalaidavimo ir ramybės jausmu ir švelniu pietietiškų ritmų skoniu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!