Pirmasis Islandijos įspūdis: rankų darbo megztiniai, avies vilnos šalikai, pūdyta ryklio mėsa...rašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Būk sveika, nepriklausoma Islandija! Pirmąkart apie tave, Islandija, išgirdau maždaug prieš dešimt metų. Pirmieji dalykai, kurie įsiminė, buvo rankų darbo megztiniai, avies vilnos šalikai, žuvų taukai, mažieji islandų arkliukai, ručkiai vaikai, niekur neskubantys darbdaviai, terminio vandens baseinai, suakmenėjusios lavos papuošalai, pūdyta ryklio mėsa, rabarbarų uogienė, anyžiniai saldainiai bei nepakartojamai skanios Rúsínur razinos aplietos šokoladu.
Islandija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prisimenu, kiek nuostabos man sukėlė tai, kad iki tol nieko apie tave nebuvau girdėjusi, juolab, kad pagerbei mano Tėvynę, kai aš dar nebuvau gimusi. Po šios netikėtos pažinties pradėjau domėtis vietos gyvenimu. Man nuostabiai pasisekė, kad per pastaruosius dešimt metų turėjau galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie tai, kaip gyvena tavoji kadaise vikingų suformuota tauta.

Nuostabą kelia tavo mažumas bei priklausomybė nuo rūstaus ugnikalnio išpuolių. Dar daugiau, tavieji žmonės turi kasmet išgyventi niūrias žiemas, darganas, poliarines naktis bei jūrinius vėjus. Nepaisant šių negerovių, esi gausiai apdovanota gamtos turtais – iš po žemių veržiasi karštas, o iš kalnų atiteka gėlas vanduo, lašišomis knibžda ežerai, suaušusia ugnikalnių lava galima tiesti kelius.

Visos šios negandos bei vertybės kartu su palankia geografine padėtimi – esi pusiaukelėje tarp Amerikos bei Senojo žemyno – kuria nuostabią pasaką apie tave bei masina tyrumos ištroškusius keliautojus. Tavo žmonės žavi savo skandinavišku šaltumu bei gebėjimu ramiai džiaugtis gyvenimu. Jie sukuria nuostabią aplinką augti vaikams bei buriasi į jaukias bendruomenes. Taip pat ir menas jūsų išskirtinis, išreiškiantis artimą ryšį su vietine gamta bei jos gyvybės alsavimu.

Kartais ir aš pasvajoju, koks būtų mano įsimintinas pasimatymas su tavimi, Islandija:

...įsivaizduoju, kaip atsibundu vieną vasaros rytą jaukiame namelyje, apsuptame plikų kalnų, aplink laisvai besiganančių arklių bei avių. Išeinu į medinę terasą, pučia žvarbokas vėjas – užsidedu raštuotą vilnos megztinį. Kol aunuosi batus, pribėga juodai baltas borderkolis, įsikandęs kamuoliuką. Tai mano Tyra, neseniai atsivedusi šuniukų. Numetu jos žaislą kažkur ten, kur teka kalnų upelis bei stovi nuo vakar dienos paliktas keturratis. Apžvelgusi tuščią horizontą grįžtu išsivirti kavos. Kol tyliai dirba kavinukas, pasiimu nuo palangės žiūronus. Pažvelgusi kalno papėdėje kaip ir kasdien matau apleistą fermą, kadaise priklausiusią turtuoliui iš Reikjaviko. Tolumoje plyti manasis ežeras. Iki kelių jame įsibridęs vyras žvejoja, besimėgaudamas šeimos savaitgaliu užmiesčio vasarnamyje. Diena kaip reta saulėta, todėl šalia visureigio deginasi jo žmona, greta žaidžia vaikai. Nuostabus rytas, nežadantis lietaus. Atsitraukusi nuo lango grįžtu į virtuvę pasiimti kavos. Kai atsivertusi laikraštį perskaitau antraštes, staiga prisimenu, kokia šiandien data – tai birželio 17-toji, mūsų visų nacionalinė šventė. Išskubu į kiemą iškelti vėliavos ir širdyje sušunku: būk sveika, nepriklausoma Islandija!..

Taigi, miela Islandija, daug laiko apie tave galvojau, girdėjau, vaizdavausi. Gal būtų laikas ir pačiai pamatyti bei įvertinti?!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (37)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.