Pirmas geras krepšinis: šokinėjau po kiekvieno svarbaus tritaškio

 (3)
Prieš rungtynes tikėjausi, kad gerai sužaisim. Bet kad taip? Tikrai ne. Tiksliau norėjau, kad gerai sužaistume. Bent geriau nei žaidėm iki šiol. Apie pergalę nelabai galvojau. Tikėjausi, bet nelabai tikėjau. Nes šį čempionatą visi tikėjimo rezervai jau buvo išnaudoti. Bet vakar buvo labai gerai.
Linas Kleiza
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pagaliau buvo krepšinis. Vakar per televizorių buvo jaučiama, kad jau ir krepšininkams žaisti gera. Nebuvo tų sunkių „kedų“ ir liūdnų, sutrikusių veidų. Buvo kova. Buvo žaidimas. Šokinėjau po kiekvieno svarbaus tritaškio. Šį čempionatą to dar nebuvo.

Ankstesnes rungtynes buvo sunku žiūrėt, nebuvo pasimėgavimo. Vakar krepšinis buvo malonus. Apskritai, jei tyliai buvo galima tikėtis panašaus į vakarykštį žaidimą, tai galvojau, nebent ketvirtfinalyje (jei iki jo išeitume), taip kelias rungtynės po truputį gerinant žaidimą. Nesitikėjau tokio staigaus žaidimo pagerėjimo.

Dabar labai svarbu sužaisti geras rungtynes su belgais ir ukrainiečiais. Sužaidus kelis gerus mačus, o ne vienas rungtynes gali atsirasti tikėjimas savo jėgomis, tik taip galima užmiršti pirmą etapą. Vakarykštė pergalė džiugina dar ir dėl vieno dalyko. Dėl visų tų Jono Kazlausko „heiterių“ (liet.priešų), prašančių atleisti vadžias ir kt. Gal smaugia tas J. Kazlauskas žaidėjus, gal nesmaugia, gal rėkia, gal nerėkia. Nieko mes nežinom, matom tik iš šono. Tai tik spėliojimai ir gandai. Nežinau, ar per šias rungtynes J. Kazlauskas labai klausė Gintaro Krapiko ir Dariaus Maskoliūno bei nei vieno nestumdė, bet štabas rungtynėms pasiruošė gerai.

Komandai ir treneriui reikia susigyventi, priprasti vienam prie kito, suprasti, kas ką moka, kas ko nori. Vakar atrodė kažkokios to užuomazgos. Mindaugas Kuzminskas vakar buvo toks „X faktorius“. Jis buvo tas žaidėjas, kuris netikėtai prisidėjo. Būk realistas, bet turbūt nesitikėjai, kad Kuze bus vienas rezultatyviausių. Labai gerai, kai atsiranda tie papildomi žaidėjai, iš kurių per daug nesitiki. Įgaus šiek tiek pasitikėjimo, nes žinos, kad jau sužaidė ir kad gali. Tiesiog reikia veržtis.

Apskritai, geras dalykas ta rotacija, kai vienose rungtynėse žaidžia vieni daugiau, kitose - kiti. Gali būti sunkiau nuspėjamas. Nemanau, kad „francai“ labai ruošėsi M. Kuzminskui ar R. Javtoko kabliui (vienas iš įsimintiniausių momentų vakar). Patiko, kaip „atjungtas“ buvo Tony Parkeris. Labai geras darbas. Visai nesimatė vieno iš geriausių NBA žaidėjų. Ten jo niekas nesustabdo, o čia pavyko mūsų krepšininkams. Gal dabar mažiau visi piktinsis rinktinės skautu Benu Matkevičiumi.

Pagarba visai komandai. Tik reikia neužsisvajoti, ne tik komandai, bet ir fanams. Nes tuoj prasidės kalbos apie medalius ir finalus, nors neseniai visi buvo nurašę rinktinę. Dabar ypatingai gali džiaugtis tie, kurie tikėjo, kurie sakė, kad viskas bus gerai ir pradėsime gerai žaist. Plojimai jums už pozityvumą.

Ne plojimai tiems, kurie sakė, kad čia mūsų grupė buvo labai sunki ir kitame etape bus gerai, nes tiesiog lengviau bus žaisti su silpnesniais. Visi žaidėjai ir treneris sakė, kad pati komanda sugebėjo pasikeisti. Labiau pasikeitė komanda, o ne priešininkai. Manau, ir patys žaidėjai pamatė, kaip gali žaisti ir kad patiems tai patinka. Vadinasi, gali veikti, tiesiog reikia daryti viską taip pat ir toliau: neišradinėt kažko naujo, o dirbti tais pačiais principais.

Negerai, kad belgams ryt paskutinis šansas neiškristi iš grupės. Kol kas be taškų, o su vienu nelabai būtų įmanoma toliau eiti. Atrodo, nėra ten kam žaisti, bet vakar su serbais žaidė gražiai. Taip kad dar pabūkim ramūs kaip belgai ir neprognozuokim pergalės.

P.S.: įdomu, jei ryt vėl taip gerai sužaisime, kiek spaudoje atsiras tokių šaunių frazių - „kaip feniksas iš pelenų“, „atgimimas“ ar kas nors apie gulbę ir bjaurųjį ančiuką.

www.facebook.com/krepsinioblogas

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (60)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.