Pati matau, kaip skaudu žmonėms Kūčių vakarą grįžti pavargusiems namo ir dar suvaidinti, kad jis yra nepavargęs. Arba kaip tėtis Kalėdų rytą negali su vaikais išpakuoti dovanų ir pasidžiaugti vaikų laime. Visi matome didžiųjų prekybos centrų pardavėjų nuovargį dar neatėjus šventiniam laikotarpiui. Kai vos išsėdėdamos pardavėjos kasoje dar sugeba šypsotis, kai įkyri ir savanaudiška pirkėja dar išūžia galvą, kad jei nesuteikta 10 centų nuolaida, o už jos dar 20 pirkėjų laukia aptarnavimo.

Labai seku viską, kas susiję su darbuotojų darbo sąlygomis ir jų gerinimą. Vieno parduotuvių tinklų atstovė spaudai gal, sakyčiau, pati neturi šeimos ir su kuo praleisti Kalėdų ryto ar kitų didžiųjų švenčių. Labai neįtikinamai atrodo ir pasisakymas, kad „žmonės nori“. Net juoką sukelia, pardavėjų veiduose to net nematyti.

Gerbiu kitos parduotuvės atstovų pasiūlymą nedirbti visiems didiesiems tinklams. Skelbiatės visi, kad esate socialiai atsakingas verslas, ne tik darbuotojo atžvilgiu, bet ir pirkėjo, tai parodykite tai. Nesijaudinkite, juk viską nupirksime po švenčių ir nesibaiminkite – milijonus tikrai uždirbsite.

Negaliu nepaminėti ir mūsų Europos Sąjungos šalių pavyzdžių: kažkaip verslas išgyvena per šventes ir leidžia žmonėms gyventi. Norėčiau pasiūlyti didiesiems mūsų rykliams suprasti ir smulkųjį verslą. O vieno verslininko pasisakymas dėl turistų atėjimo į parduotuves irgi prajuokino. Ar tikrai turistams per didžiąsias metų šventes reikės ledo arenų ar kino teatrų? Man atrodo, kad dvi dienos ar trys dienos nėra tragedija.

Taip pat pastebėjau, kad mūsų televizijos taip pat dirba principu: kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Vienoje iš televizijų buvo pateiktos įvairios nuomonės apie šį pasiūlymą, tačiau viena iš televizijų kažkaip sugebėjo sumontuoti reportažą, atitinkantį tiktai didžiųjų prekybos tinklų požiūrį – kad darbas būtinas, žmonės nori dirbti. Premjero nuomonė irgi, sakyčiau, nepasverta: jis Kūčių vakarą juk sutinka su šeima, tai kodėl paprasta kasininkė negali tą dieną būti namuose ir ramiai pasiruošti tam ramybės ir susikaupimo pilnam vakarui? Kodėl?

Jeigu žengiam į Europą arba „europėjame“, tai kaip Europoje gerbiamas dirbantis žmogus, taip pradėkime ir Lietuvoje gerbti dirbantį žmogų. Parodykime dirbančiam žmogui daugiau pagarbos ir socialinio atsakingumo, ne tik jo atžvilgiu, bet ir jo šeimos. Negalvokime visą laiką tik apie socialinės rizikos šeimas ir asmenis.

Gal ne visi mane supras, bus skirtingų nuomonių, bet, tikiuosi, mūsų politikai neišskys ir suras kompromisą tinkantį sąžiningai dirbančiam žmogui ir save socialiai atsakingu vadinančiam verslui. Ačiū už dėmesį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo nuomone?Jūsų tekstų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: