Nesu nei finansų ekpertas, nei žinovas, vadovėlinėmis tiesomis galite mane kritikuoti, bet šnekėsiu iš savo patirties. Kokius penketą metų atgal kreipiausi į banką (pavadinimo neminėsiu, idant nereklamuočiau, bet daug kas atsimins įvairias reklamines kampanijas) dėl vartojamosios paskolos – galutinės metinės palūkanos 4 proc. (vėliau tokia pati kampanija buvo su 4,5 proc.). Pabandykite dabar gauti tokią vartojamąją paskolą - labia tikėtina, kad nepavyks. Standartinė kaina „iš gatvės“, t.y. nesinaudojant kitomis banko paslaugomis – 11-13 proc.
Panašiu laiku paimta ir būsto paskola – maržą bankas pasiūlė 0,7 proc. (EURIBOR šiai dienai - 0,518 proc.), taigi susumavus, mokėti reikia 1,218 proc. Marža, imant būsto paskolą, dabar - nuo 1,7 proc. iki 2,3 proc., pridėję EURIBORĄ, gauname nuo 2.218 proc. iki 2.818 proc. Viską paskaičiavę, mielieji „broliai kurmiai“, gauname, kad pinigai vis dar brangesni nei „kaip niekada“.
Vienas iš argumentų į mano skaičiavimus būna nuolatinis - o tai ar tu žinai, kokios vartojimo paskolų (ar kito skolinimo) sąnaudos? Ne, nežinau. O jos išaugo? Tačiau per tuos penketą metų bankai, kaip dabar sakoma, susimažino kaštus arba optimizavosi (ir skyrius uždarė, ir darbuotojų atleido, laukti reik po valandą, kol aptarnaus), tai gal galėtų sau leisti pinigus atpiginti dar?
Kitas argumentas, kad pasikeitė ekonominė situacija, vargiai skolinamasi, o bankai, pasimokę, atidžiau vertina riziką, o mažesnės skolinimo apimtys ir atidesnis vertinimas brangina paskolas.
Galima būtu sutikti su tokiu argumentu, jei ne keletas bet. Visai visuomenei sveikiau turėti mažiau skolų, o bankams turėti sveikus portfelius, tačiau kuomet besiskolinantysis vartojimui turi tokio paties ar didesnio dydžio indėlį banke, už kurį gauna 0,5-1 proc. palūkanas, o jam siūloma pasiskolinti (vaizdžiai sakant, jo paties pinigus) už 11 proc., nuteikia nesmagiai ir skolinimo anaiptol neskatina.
Dar nesmagiau nuteikia, kai atsakingesnis rizikos vertinimas arba vadinamas „atsakingas skolinimas“, kuomet norėta, kad asmuo dalyvautų paskoloje didesne dalimi asmeninių lėšų, išvirsta į tai, kad bankas dar paprasčiausiai „pasiūlo“ atsivesti laiduotoją, papildomai kažką įkeisti ar pasiūlo kitą užtikrinimo priemonę (nekalbu jau apie verslą, kur siūloma dar ir asmeniškai laiduoti). Įdomus tas rizikos vertinimas.
Taigi, apie ką mes čia? Apie pigius pinigus? Kad kai palygini, nelabai jie ir pigūs. Ir, mano nuomone, kol kas „kamuoliukas“ bankų pusėje. Pagal indėlių kiekio didėjimą akivaizdžiai matome, kad pinigų yra, tačiau paskolinti jų nenorima ar nesugebama, nors ir deklaruojama, kad pinigai pigūs ir skolinti yra ką.
Bankų verslas būtent ir yra surinkti pinigus už pigiau ir paskolinti už šiek tiek brangiau. Tai gal tai ir padarykit? Parodėt, kad surinkti už pigiau sugebat, dabar parodykit, kad mokat paskolint už šiek tiek daugiau, o ne už neprotingai daugiau.