Jau šeštus metus esu pensininkė, pensininkė be lengvatų, už viską susimoku kaip visi dirbantys žmonės, nes pusę kainos už autobuso bilietą mokėsiu, kai bus70-imt, o kur kitos lengvatos? Tokių nežinau.
Visi galvoja, kad jei esi pensininkas, tai tau jau nieko nebereikia, esi nurašytas. 38 metus dirbau vienoje darbovietėje, gaudavau nemažą atlyginimą, pensiją paskyrė 287 eurus, uždengė stogą, tai dabar 5 metus už jį kas mėnesį reikia mokėti po 115 eurų, o kur dar kiti mokesčiai. Taigi, pensijos neužtenka, vaistų neperku, nes nelieka už ką.
O kai pradėjau dirbti, man buvo 22-eji metai, visą gyvenimą dirbau dviem etatais. Buvo du darbai, iš pradžių niekas daug nemokėjo, o gyventi reikėjo.
Noriu patarti jauniems žmonėms: dirbkit, stenkitės, mokykitės, jau toks tas gyvenimas, kad dirbi dirbi, o senatvėje pasijunti toks vargšas, niekam nereikalingas. Jaunystė prabėga greitai, o senatvė ateina nelaukiama.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!