Permaininga draugystė: gražiai prasidėjusi, netikėtai pasibaigė

 (50)
Kodėl aš nepatinku laimei? Sako, gyvenime būna tamsių ir šviesių juostų, matyt, dabar aš visu kūnu ir siela pasinėriau į vieną tamsesniųjų. Viskas prasidėjo beveik prieš ketverius metus, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus griuvo mano metus tetrukusi santuoka. Į tai gilintis jau nėra prasmės, bet, matyt, to pasekmes tebejaučiu. Žaizdos neužsitraukė, bet ne todėl, kad tam žmogui kažką jausčiau, o todėl, kad nuo pat paauglystės gyvenau pagal savo idealų planą, o šito posūkio jame tikrai nebuvo...
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiandien noriu kalbėti apie kitą skaudulį. Apie savo baimes ir nerimą, apie beviltiškumo jausmą, patyrus eilinę savo pasaulio griūtį. Man vėl nepasisekė. Jau nebežinau, ką turėčiau kaltinti, kad palengvėtų: likimą, gyvenimą, miestą, kuriame niekaip negaliu būti laiminga, jį... Vargu, ar tai gelbės.

Už lango lyja, žiūriu pro biuro langą į judrią miesto gatvę ir žinau, kad niekam nerūpi, kada aš šiandien grįšiu į savo nejaukius namus, o jei ir visai nepareičiau, kada manęs pasigestų? Turbūt susidaro įspūdis, kad esu viena šiame pasauly... Taip nėra, turiu šeimą, draugus, bet neturiu jo...

Viskas prasidėjo labai gražiai ir būtent tai mane, matyt, suklaidino. Sutikau jį tada, kai nieko neieškojau ir nesitikėjau, ir staiga tapau jo pasaulio centru. Atrodė, viskas būtent taip, kaip turi būti, nė kiek nedirbtina, likimas... Abejonių nekilo, tik likimas, man skirtas žmogus – atpildas už anksčiau patirtas kančias ir vienatvę. Tvirtai žinojau, kad jo laukiau visą gyvenimą.

Nesinorėjo ieškoti kabliukų, bandžiau būti laiminga. Ir po keleto mėnesių man pavyko tokia tapti, tačiau baimė užgniauždavo kvapą kiekvieną kartą, kai jis pavėluodavo paskambinti... Dabar galiu sakyti, kad tai galbūt buvo nuojauta, o gal aš pati, belaukdama pabaigos, ją ir prisišaukiu.

Taigi, atėjo diena, kai viskas baigėsi. Netikėtai, kaip ir prasidėjo... Žmogus atėjo, pastatė mane ant taburetės, užnėrė kilpą ant kaklo ir... išėjo... Palikęs rinktis pačiai: šokti ar nertis iš tos kilpos. Aš išsinėriau, bet gyventi toliau kol kas negaliu. Nebeklausiau kodėl, nes supratau, kad tiesos negausiu. Tik pažadėjau sau, kad niekada nepriminsiu apie save, ir to laikysiuosi. Nors dabartinė egzistencija tikrai nėra gyvenimas, bet ir tai praeis...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Šis rašinys skirtas konkursui „Skyrybų drama: mano širdis buvo sudaužyta...“

Papasakokite apie savo skyrybų dramą – gal ši padės lengviau pasijusti tam, kurį dabar slegia panašios problemos? O gal turite receptą, kaip išgydyti sužeistą širdį? Pasidalinkite, kas nutiko jūsų santykiuose, kad meilė staiga dingo iš gyvenimo.

Nuoširdžiausios istorijos autoriui suteiksime prizą: Nicholas Sparks knygą „Saugus prieglobstis“, kurioje papasakota dviejų žmonių meilės istoriją, ir Giselos Leonie Teschenke knygą „Grožio paslaptys: 5 Tibeto pratimai“.

Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“ iki lapkričio 18 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dėkoja už pagalbą katytei Armitai, bet dabar jai reikia namų

Šiandieną norime padėkoti už tai, kad mes buvome išgirsti, už tai, kad Jūs nelikote abejingi, už tai, kad pagelbėjote rainytei Armitai. Džiugu, kad galėsime ją gydyti negalvodami apie skolas. Visada žinojome, kad surėmus pečius darbus nudirbti gerokai lengviau ir paprasčiau.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.