Permaininga draugystė: gražiai prasidėjusi, netikėtai pasibaigė

 (50)
Kodėl aš nepatinku laimei? Sako, gyvenime būna tamsių ir šviesių juostų, matyt, dabar aš visu kūnu ir siela pasinėriau į vieną tamsesniųjų. Viskas prasidėjo beveik prieš ketverius metus, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus griuvo mano metus tetrukusi santuoka. Į tai gilintis jau nėra prasmės, bet, matyt, to pasekmes tebejaučiu. Žaizdos neužsitraukė, bet ne todėl, kad tam žmogui kažką jausčiau, o todėl, kad nuo pat paauglystės gyvenau pagal savo idealų planą, o šito posūkio jame tikrai nebuvo...
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šiandien noriu kalbėti apie kitą skaudulį. Apie savo baimes ir nerimą, apie beviltiškumo jausmą, patyrus eilinę savo pasaulio griūtį. Man vėl nepasisekė. Jau nebežinau, ką turėčiau kaltinti, kad palengvėtų: likimą, gyvenimą, miestą, kuriame niekaip negaliu būti laiminga, jį... Vargu, ar tai gelbės.

Už lango lyja, žiūriu pro biuro langą į judrią miesto gatvę ir žinau, kad niekam nerūpi, kada aš šiandien grįšiu į savo nejaukius namus, o jei ir visai nepareičiau, kada manęs pasigestų? Turbūt susidaro įspūdis, kad esu viena šiame pasauly... Taip nėra, turiu šeimą, draugus, bet neturiu jo...

Viskas prasidėjo labai gražiai ir būtent tai mane, matyt, suklaidino. Sutikau jį tada, kai nieko neieškojau ir nesitikėjau, ir staiga tapau jo pasaulio centru. Atrodė, viskas būtent taip, kaip turi būti, nė kiek nedirbtina, likimas... Abejonių nekilo, tik likimas, man skirtas žmogus – atpildas už anksčiau patirtas kančias ir vienatvę. Tvirtai žinojau, kad jo laukiau visą gyvenimą.

Nesinorėjo ieškoti kabliukų, bandžiau būti laiminga. Ir po keleto mėnesių man pavyko tokia tapti, tačiau baimė užgniauždavo kvapą kiekvieną kartą, kai jis pavėluodavo paskambinti... Dabar galiu sakyti, kad tai galbūt buvo nuojauta, o gal aš pati, belaukdama pabaigos, ją ir prisišaukiu.

Taigi, atėjo diena, kai viskas baigėsi. Netikėtai, kaip ir prasidėjo... Žmogus atėjo, pastatė mane ant taburetės, užnėrė kilpą ant kaklo ir... išėjo... Palikęs rinktis pačiai: šokti ar nertis iš tos kilpos. Aš išsinėriau, bet gyventi toliau kol kas negaliu. Nebeklausiau kodėl, nes supratau, kad tiesos negausiu. Tik pažadėjau sau, kad niekada nepriminsiu apie save, ir to laikysiuosi. Nors dabartinė egzistencija tikrai nėra gyvenimas, bet ir tai praeis...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Šis rašinys skirtas konkursui „Skyrybų drama: mano širdis buvo sudaužyta...“

Papasakokite apie savo skyrybų dramą – gal ši padės lengviau pasijusti tam, kurį dabar slegia panašios problemos? O gal turite receptą, kaip išgydyti sužeistą širdį? Pasidalinkite, kas nutiko jūsų santykiuose, kad meilė staiga dingo iš gyvenimo.

Nuoširdžiausios istorijos autoriui suteiksime prizą: Nicholas Sparks knygą „Saugus prieglobstis“, kurioje papasakota dviejų žmonių meilės istoriją, ir Giselos Leonie Teschenke knygą „Grožio paslaptys: 5 Tibeto pratimai“.

Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“ iki lapkričio 18 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (908)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2696)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.