Maždaug prieš 22-23 metus taip pat buvo žiūrima į vaikų „mokymo“ tikslus mokykloje. Retas mokytojas gilindavosi į vaiko psichologinę būklę.
Pati auginau berniukus. Vienas buvo hiperaktyvus, o kitas – jautresnis, ramesnis. Abu turėjo problemų mokykloje, nes mokytojai nesistengė jų integruoti į mokymosi procesą, padėti adaptuotis kolektyve, jaustis saugiu mokykloje. Mokytoja stengėsi mokyti, palaikyti „normalią“ atmosferą klasėje.
Manau, kad tai, kas vyko pradinėse klasėse turėjo neigiamą įtaką vėlesniu laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad mes, tėvai, laiku tai supratome. Vaikai užaugo. O problemos mokykloje ir Jolantos straipsnis privertė vėl susimąstyti, kad laikai keičiasi, bet mokytojo požiūris į vaiką nesikeičia.
Mokykla privalo mokyti, o kokioje psichologinėje atmosferoje, tarsi kitų reikalas. Gaila.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tėveliai, ar Jums teko mokykloje patirti bėdų dėl prastų Jūsų atžalų pedagogų? Galbūt galite papasakoti, kaip susidorojote su problemomis? Savo mintimis pasidalinkite žemiau: