Penkerius metus gyvename kartu – kenčiu, bet negaliu pabėgti

 (207)
Kai susituokėme su vyru, gyvenimas atrodė kaip pasaka... Nesvarbu, kur ėjome, ką darėme, visada buvome kartu. Buvau mylima, laiminga ir 100 proc. įsitikinusi, kad jis manęs niekada neišduos. Net nepastebėjau, kada įvyko mūsų santykių lūžis, galbūt po vaikų gimimo suteikiau jam per daug laisvės...
© Shutterstock nuotr.

Jis pradėjo dažnai eiti pas draugą, tačiau nieko blogo neįtariau... Bet vieną dieną jis negrįžo namo, telefoną išjungė, draugo namuose jo neradau ir iš pažįstamų sužinojau, kad jis nurūko į klubą. Negalėjau sėdėti vienoje vietoje, todėl paprašiusi draugų pagalbos nuvažiavau jo ieškoti. Prisimenu tik vaizdą: eina jis apkabinęs kitą, o ji – kaip stoties plaštakė. Žemė slydo iš po kojų, ašaros tiesiogine prasme mane dusino, rėkiau, po to – tamsa. Net nepamenu, kaip nuvažiavau namo.

Buvau gilioje depresijoje. Negalėjau net pažvelgti į jį, drybsantį po savo balių. O kaip sakoma, bėda viena nevaikšto, nes sužinojau, kad tai – ne pirma jo išdavystė, jis turėjo romaną ir su gera mano drauge.

Aprimus aistroms, prisiminiau savo žodžius – niekada neatleisti išdavystės. Tada ir supratau, kad niekada negali sakyti niekada. Realybė buvo kitokia – negalėjau likti viena su dviem mažais vaikais, neturėjau, kur eiti...

Taip gyvenu jau penkerius metus. Ar aš laiminga? Ne, aš nežinau, kas yra šeimyninė laimė, aš niekada jos neturėjau. Gyvenu su viltimi, kad kada nors gyvenimas pasikeis. Dabar, sukandusi dantis, tyliu, laukiu. Turiu tik vaikus, kurie man yra viskas, neturiu nei vieno žmogaus, kuriuo pasitikėčiau, ar kurį galėčiau pamilti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi ir patarkite išduotiesiems, ar verta bandyti su neištikimybe susitaikyti? Gal patys esate išdavę mylimą žmogų ir turite tam pasiteisinimą? O gal fizinės neištikimybės apskritai nelaikote išdavyste? Laukiame Jūsų nuomonės ir istorijų.

Už atvirumą ir nuoširdumą Jums padovanosime prizą – dviem žmonėms už laiškus atiteks D. Radulescu romanas „Juodosios jūros sutemos“ apie prarastą meilę. Savo nuomone galite pasidalinti spausdami pilką mygtuką žemiau arba rašydami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt. su prierašu „Išdavystė“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (328)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (101)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (98)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.