Tiesa, dirbu su kiekvienu vaiku individualiai. Tėvai nė neįsivaizduoja, kad jų vaikas – veidrodis to, kas vyksta namuose. Veidrodis to, kas pasakyta ir nepasakyta. Tik paliesk temą, apie kurią vaikas būdamas vaikiškoje aplinkoje negalėtų išgirsti, ir jis atsiverčia nelyg knyga.
Pavyzdys. Viena mergaitė labai sunkiai priimdavo informaciją ir visada būdavo kritiškai nusiteikusi. Tai priėmiau kaip iššūkį, nes suprantu, kad sakydama „klausyk manęs“, nepriversiu vaiko savęs išgirsti. Tačiau ilgainiui išsikalbėjusi mergaitė lepteli savo mokytojai: „Na, žinoma, juk mokytojais tampa tie, kuriems nepasisekė karjera.“ Iš švelnių vaiko lūpų šie žodžiai buvo labiau nei skaudūs.
Mieli tėvai, taip šviesdami vaikus jūs pamirštate, kad vieną pusę paliekate tamsoje. Tėvai, kurie negerbia mokytojo, kasa savo vaikui duobę. Tėvai, kritikuodami mokytoją girdint vaikui, duobę gilina. Tėvų reikalavimai mokytojui didėja, tačiau savo liežuvio nesuvaldydami tuos reikalavimus jie verčia tokiais realiais ir apčiuopiamais kaip debesys. Gali juos matyti sklendžiant, bet pamėgink sugriebti ir… Jų nebėra.
Ar tai reiškia, kad mokytojo kritikuoti negalime? Žinoma, kad ne. Tačiau tam yra vieta ir laikas. Paskirtas pasimatymas ir vaiko ugdymo plano aptarimas. Jeigu turite priekaištų, susimildami, juos išsakykite neišreikšdami nepasitenkinimo, labiau rūpestis tegul tai būna. Jeigu sudėtinga šnekėti – užsirašykite. Dar niekada spaudimas neišlaisvino žmogaus talento. Sakau žmogaus, nes mokytojas net ir būdamas šios srities profesionalas, vis dar lieka žmogus ir pats gyvenimo mokinys.
Vaikai su metais kinta. Kinta jų mąstymas, elgsena, greitis. Tebūnie. Mokytojai mokosi priimti naujas žaidimo taisykles, jie yra geriausi žaidėjai, nepamirškite to. Vaiko leksikoje atsiradę nauji žodžiai taip pat išduoda jūsų nepasitikėjimą mokytoju.
„Ar tai pedagogiška?“, – klausia viena pirmokė. Jeigu jus kankina šis klausimas, mieli tėveliai, atsakymas: taip, tai pedagogiška, bet būčiau laiminga galėdama tai pasakyti jums asmeniškai. Tėveliai vengiantys mokytojo – patys menkiausi pagalbininkai. Per kelerius bendro darbo su jų vaikeliu metus jie nesugeba ateiti ir pasakyti „Laba diena, kaip sekasi mano atžalai?“
Jiems neįdomu? Nenorėčiau taip galvoti, tačiau labiau nenorėčiau, kad taip galvotų vaikas, kuris mato, kad tarp jo tėvų ir mokytojo nėra ryšio. Ryšio nebūvimas – nesaugumo sinonimas. Kartais vaikas jaučiasi nepagaunamas mele, atsikalbinėjime. Ryšys gi neužmegztas. „Šita mokytoja, pati kaip mokinė. Ko ji išmokys mano vaiką?“ Dar kartą, jūsų vaikai – jūsų gandonešiai. Šita mokytoja – jūsų vaiko draugė. Draugai – gyvenimo mokytojai.
Mes ne tik mokomės disciplinos, mes mokomės savigarbos ir pagarbos kitam žmogui. Mokomės socializavimosi, neapkalbinėjimo, vertinimo ir įsivertinimo, drąsos ir ištvermės. Mokomės išlikti vaikais, kol dar jais esame. Šita mokytoja – jūsų vaikų veidrodis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!