Pažinčių svetainės: kas labiausiai trukdo rasti antrąją pusę?

 (165)
Pažinčių svetainės - tai dažnai aptariama tema, atrodo, kartais net sunkiai išsemiama. Daug už ir daug prieš, tad kur ta riba, kai gali žinoti pažinčių svetainės teikiamą naudą, ir kur prieinama riba, kai jaučiama daroma žala vartotojui?
Internetas
© Shutterstock nuotr.

Prisipažinsiu, skaičiau keletą straipsnių pažinčių svetainių tema. Kas mane labiausiai sudomino, kad vos ne kiekviename iš straipsnių eskaluojama ta pati mintis, kuri, matyt, pačių autorių yra labai mėgiam,a - arba jie yra iškėlę save aukščiau visų esamų žmonių, arba save parodo tikrai ne iš geriausios pusės.

Mano manymu, esminės pažinčių svetainių vartotojų nepasitenkinimo priežastys, kurias mini žmonės, yra gan elementarios ir paprastos. Žmonės tikina, kad neranda sau tinkamo partnerio, ten užsiregistruojama iš nevilties, kai jau atrodo visiškai sunku rasti tą tikrąjį ir geriausiai tinkantį kandidatą ar kandidatę rimtiems santykiams. Išties sunku paneigti tokias mintys ir pamąstymus,  dalis tiesos, manau, tame yra.

Bet pažinčių svetainėse galime rasti ir naudos. Tai nuostabus šaltinis, vos ne katalogas nuostabių asmenybių, kurį greitai gali praversti ir patinkančius atsidėti pirmiesiems trumpiems pasimatymams. O vėliau - įvertinti kiekvieną tų pasimatymų, jų pliusus ir minusus, ar kas vertas antro pasimatymo ar kažko rimtesnio.

Pripažinkime, gyvename išties intensyviame ir greito tempo pasaulyje. Laikas - tai pinigai, tai žinios, tai galiausiai ir mūsų brangus laikas, kurį turime paskirstyti išties naudingai ir efektyviai. Tad geriau pasistengti jį panaudoti ir duoti tiems žmonėms, kurie gali išties suteikti kiek daugiau naudos negu nusivylimo. Todėl ir rinktis asmenis pirmam pasimatymui reikia tuos, kurie tikrai kažkuo jus sudomino, o ne vien sekmadieniniui prasiblaškymui ar iš didelio nuobodulio, viliantis, kad tas asmuo jūs prablaškys.

Kartais net juokinga, kad asmuo yra išties įdomus kaip žmogus, kaip asmenybė ir sakosi negalintis susirasti sau tinkamo partnerio. Esminės to priežastys, kurias ir įvardina žmonės, yra „nepakankamai išprusę, beraščiai, neturintys aukštojo išsilavinimo ar net dirba nekvalifikuotą darbą“. Čia, manau, ir iškyla tų pačių žmonių, kurie save vadina ar manosi esą išprusę, jeigu turi aukštąjį išsilavinimą, bėda. Tai parodo jų pačių neišprusimą ir kad jie bestudijuodami nieko neįgijo - nieko daugiau kaip tik popierėlį, kuris tik leidžia jiems manyti, kad jie yra išprusę ar yra aukščiau kitų.

Išprusęs ar bent jau išsilavinęs žmogus supranta, kad kiekvienas žmogus yra išties nepaprastas ir gali kiekvieną ko nors pamokyti ar turi kuo pasidalinti. Menininkas gali būti beraštis, bet kurti nuostabius paveikslus. Barmenas gali nežinoti populiariausių rašytojų išleistų veikalų, bet jis gali parinkti tinkamus gėrimus tavo vakarėliui, romantiškam vakarui ar net pamokyti gėrimų ruošimo meno. Statybininkas gali ir nebūti įgijęs aukštojo išsilavinimo, bet galima drąsiai jam pavydėti jo turimų gabumu, kurių dėką jis gali pats pasistatyti sau namą ar net pagražinti savo būstą. Tiktai neišprusęs asmuo gali kritikuoti kitus žmones dėl kokių nors jų trūkumų, pirma nepažvelgęs į jų teigiamas puses ir ką jie gali pasiūlyti kaip asmenybė.

Kiekvienas gyvename savo gyvenimą, bet dažnai prisiimame kitų gyvenimus ar mums primetamas nuomones. Nuo pat vaikystės tėvai moko ar sako, ką turime daryti, kaip turime elgtis visuomenėje, kokią specialybę turime rinktis, koks darbas yra prestižinis, o kuris yra visuomenės peikiamas ar net nevertinamas. Išties nėra nei vieno blogo darbo, jis yra blogas tik tuomet, kai keliesi iš pat ryto, pradedi keikti savo darbą, o kai grįžti vakare namo, iki to momento, kol eini miegoti, dar vis jį keiki.

Svarbu turėti aiškią savo nuomone ir žiūrėti plačiai atmerkus akys. Stengtis mąstyti patiems, ne būti manipuliuojamam kitų minčių ar socialinės minios. Stengtis nenurašyti kiekvieno žmogaus dėl kokio nors jo trūkumo. Kiekvienas asmuo turi potencialą, kurį stengiasi išreikšti kaip galima produktyviau ir naudingiau. Pasistenkime jam padėti tai atskleisti ir nebus tokios didelės socialinės nelygybės. Gal tuomet ir pažinčių svetainėse bus lengviau atrasti sau tinkamą partnerį, kurį iki šiol laikėme nevertu dėmesio. Su nepažįstamu žmogumi nueikite bent į pasimatymą, kuris gali trukti nors ir penkias minutes. Jos daug neatims iš mūsų gyvenimo, bet gali duoti kavos puodelį, naują pažintį, smagų dialogą, o gal net ir rimtus santykius.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!


Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (56)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (466)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.