Vien dėl įdomumo paskaičiuokite, kiek kartų per savaitę išgirstate tokias išmintis:
„Lietuvoje baigiau teisės magistrą, bet čia darbo nė su žiburiu nerasi, todėl turėjau išvažiuoti į Norvegijos fermas, skrosti žuvų žarnas“
„Lietuva mane nuvylė, čia tokios algos, kad neįmanoma pragyventi, todėl išvykau į JūKej ir dabar visai padoriai gyvenu – šešiese nuomojam 40m2 kambarių butą rytų Londone“
„Šiandien turiu žiūrėti, kaip gęsta manoji Respublika. Šiandien suprantu, kodėl tūkstančiai žmonių susirenka daiktus ir išvažiuoja”
„Nelabai čia yra ką veikti, ir toliau nieko neliks, liks milijonas žmonių, su tokia politika, kai į kariuomenę išvarys, tai žmonės ima akademines ir važiuoja į Londoną mokytis. Politikai nesusitvarko, mes matome tik jų šou. Turėtų imtis veiksmų, kad ir kokie buvo tarybiniai laikai, tada kažkas vyko, o dabar tik šou, programa“
Pastaroji mintis, beje, priklauso Juozui Statkevičiui (…). Mūsų šalyje turbūt niekas nėra išliejęs tiek ašarų, dėl to kokia siaubinga yra Lietuva.
Juozai, gal tau tiesiog reikėjo susikrauti lagaminus ir prieš daugybę metų visiems laikams įsikurti Niujorke, gal Paryžiuje ar Tokijuje ir į Lietuvą grįžti tik pavalgyti Kalėdinių žąsų? Kam tiek ašarų ir verksmų dėl šalies, kuriai tu nesi svarbus? Kam tas gėdingas posovietinės šalies šleifas besivelkantis tau iš po uodegos? Ar kas nors iš lietuvių tau įsikibo į kojas ir šliauždamas meldė neišvykti ir nepalikti?
O gal tiesiog kažkur viduje ir pats žinai, kad jei ne ta siaubinga šalis, niekur daugiau negalėtum (…) džiaugtis geriausio šalies dizainerio vardu, nes tokių gerų dizainerių Niujorke, Londone, Paryžiuje ar Tokijuje kiekvieną dieną gimsta šimtai, ir kovoti su tikra konkurencija ten yra visai kas kita, nei kovoti su pavieniais trikotažinių drabužėlių kūrėjais čia? Patikėk, mes didžiuotumėmės tavimi, kad ir kur tu bebūtum. Net jei visi „Vogue“ rašytų, kad esi prancūzų dizaineris ir jokiame interviu neužsimintum esąs iš Lietuvos, didžiuotumėmės tavimi gal net labiau nei dabar.
Bet tiek jau to, Juozai. Grįžkim prie kitų ašarų.
Jei skaičiuodami savaitės išminties perlus, pamanėt, kad kažkur jau esate girdėję verksmą apie gęstančią respubliką, tai greičiausiai nesuklydot pagalvoję apie Andrių Tapiną. Lietuva tikrai siaubinga šalis, nes tai, kas nutiko Lietuvoje, niekaip nebūtų įvykę kitose civilizuotose šalyse. Taip, žinoma.
Jokios kitos šalys tikrai neturi savo problemų. Ir Alpėse šiemet nedužo lėktuvas, kai depresija sergantis ir turintis būti gydomas lakūnas tiesiog šiaip dirbo didžiausioms Europos avialinijoms priklausančioje kompanijoje.
Tai tikrai nebuvo sutrikusios ir neveikiančios sistemos kaltė, nes problemos egzistuoja tik Lietuvoje.
Ir JAV tikrai nevyksta susišaudymai bei neramumai dėl policijos nušautų juodaodžių. Prisiminkite tai, kai kitąkart kalbėsite, kad tik Lietuvoje kreivai žiūrima į juodaodžius.
Ir kai verksite, kad TIK tokioje siaubingoje šalyje kaip Lietuva yra skriaudžiami homoseksualai, turbūt nė negalvosite, kad šių metų balandį Šiaurės Karolinoje Ron Lane buvo nušautas dėl to, kad tiesiog buvo gėjus. Nepagalvosite ir apie Sietle žiauriai nužudytą gėjų porelę Ahmed Said ir Dwone Anderson-Young. Nepagalvosite net apie visame internete pasklidusią homoseksualo Wilfred de Bruijn, šiurpiai sumušto Paryžiuje, nuotrauką. Žinoma, nes tik Lietuvoje visi yra homofobai ir daugiau niekur kitur pasaulyje jų nėra.
Net kai vyko garsusis Levinski skandalas JAV, kaip manote, kiek amerikiečių pūstais žandais kalbėjo, kad „jokioje civilizuotoje šalyje taip nebūtų nutikę“? Tik pagalvokit, kas nutiktų Lietuvoje po tokio įvykio – žliumbikų ašaros pradėtų lietis iš visų kompiuterio skylių. Jei vien Grybauskaitės pasimetimas interviu metu ir atsisakymas atsakinėti į nesuderintus klausimus, sukelia milžinišką „civilizuotoje šalyje taip nebūtų“ bangą. Gal susimovė Billas ir gal susimovė Grybauskaitė su savo komandom, bet ne Lietuva? Nemanote?
Užuot nepaliaujamai žliumbę, kad Lietuva netrukus pavirs mirties slėniu, o visas likęs pasaulis pagamintas iš vanilinių zefyrų, verčiau atsimerkit ir pažvelkit tam pasauliui tiesiai į akis – jūs patys esate jo dalis. Visos nelaimės, valdžios problemos, sistemos veikimo ribotumas, dėmesio trūkumas jums, finansiniai sunkumai, smurtas, rasizmas, agresija, katastrofos – tai vyksta visame pasaulyje.
Jei neuždirbate tiek, kiek norite, gal tiesiog nesate verti daugiau? Jei Lietuva jūsų neįvertina, ryžkitės kovoti su didžiųjų šalių konkurencija. Jei jumis nesirūpina kiti, gal pradėkite rūpintis patys savimi? Jei nerandi darbo, gal padarei klaidą rinkdamasis specialybę ir nepagalvojai, kad japonų kultūros specialisto nelabai reikia Balbieriškio kaimo bendruomenei?
O gal tiesiog užuot žliumbęs, kokioje siaubingoje šalyje gyveni, tiesiog daugiau dirbk ir laimė bei pripažinimas pats pas tave ateis?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!