Tėvai gyveno viename iš Lietuvos miestų. Tėvas jau buvo miręs prieš daug metų. Mamai buvo 79 -eri. Ji keletą metų sirgo. Jau nevaikščiojo. Tą kartą liga rimtai „suėmė“. Mama gulėjo ligoninėje. Keletą dienų prieš mirtį ji paniro į komą. Vyresnė sesuo tuo laiku ją slaugė. Paskutinę naktį prieš mamos mirtį paryčiais ir susapnavo tą keistą sapną.
Sapnavo, kad mato labai gražų pilną žydinčių gėlių lauką. Per tą lauką lengvai lengvai tarsi skrisdama eina Mama.Tokia laiminga, besišypsanti. Ir staiga iš toli pamatė ateinantį Mamos pasitikti mūsų Tėvą. Paėmė Tėvas Mamą už rankos ir abu nuėjo tolyn, keletą kartų vis atsigręždami ir šypsodamiesi....
Iš sapno seserį pažadino telefono skambutis iš ligoninės – mirė Mama. Buvo 5 val. ryto.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pirmosiomis lapkričio dienomis kone visa Lietuva važiuoja uždegti žvakių mirusiam, tačiau širdyje visuomet gyvam artimam žmogui. Ne vienas, net ir praėjus daug laiko po skaudžios netekties, regi jį savo sapnuose, prisimena atvykęs į jo namus ar į rankas paėmęs velioniui brangų daiktą. Prašome jūsų pasidalyti pasakojimais – ar jums yra tekę susapnuoti artimuosius, kurių netekote, sapnuose iš jų išgirsti pamokymų ar patarimų?
Kviečiame pasidalyti savo istorijomis! Ar pamatyti sapne vaizdai, išgirsti patarimai buvo reikšmingi? Kaip paaiškinate tokius sapnus? O gal jokios reikšmės jiems neteikiate?
Vieno pasakojimo autoriui, kurį išrinks redakcija, padovanosime dvi knygas. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sapnas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 8 d.