Patirtis Klaipėdos viešajame transporte: „ereliai“ čia vartoja alkoholį ir muša žmones

 (75)
Ko gero, nė vienas studentas bei moksleivis, gyvenantis didmiestyje, neišsiverstų be viešojo transporto paslaugų. Viešasis transportas - patogi ir nebrangi susisiekimo priemonė, prieinama kiekvienam. Tačiau ar keliaujant miesto autobusais galima jaustis saugiai, kai aplink nuolat matomos muštynės ar psichologinis smurtas?
© Autoriaus nuotr.

Klaipėdoje viešojo transporto paslaugomis naudojasi tūkstančiai žmonių. Tačiau važiuojant net ir dienos metu, autobuse apsuptas daugybės žmonių niekada negali jaustis saugus. Autobuso vietas „jaunuolių gaujos“ visad rezervuojasi gale. Ko gero, taip yra patogu: toli nuo vairuotojo, o žmonių spūstys, susidariusios priekyje, uždengia prasidėjusias muštynes ir nuslopina nemalonius kivirčus.

Dažniausiai autobuse kilusios muštynės sustojus autobusui persikelia ir į lauką. Vos ne kiekvieną dieną galiu išvysti, kai 3-5 jaunuoliai užpuola vieną jaunesnį berniuką, o jam išlipus iš autobuso visas būrys chuliganų nubėga paskui jį. Tačiau skriaudėjai - ne tik paaugliai, yra ir vyresnio amžiaus vyrų ir net panelių. Vyresni chuliganai dažniausiai būna apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Taip pat ir pačiame viešajame transporte alkoholio nevengiama vartoti, nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymus alkoholio vartojimas viešose vietose yra griežtai draudžiamas. Tačiau autobuse esu mačiusi, kaip jaunuoliai gurkšnoja alų. Dažniausiai tai būna net 18 metų neturintys paaugliai.

Įlipi į autobusą, atsisėdi ir visos kelionės metu klausaisi, kaip jaunuolių pora apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų tyčiojasi iš visų keleivių, ypatingai iš brandesnio amžiaus žmonių. Iškeikia juos įvairiais keiksmažodžiais, apspjaudo, apstumdo, o pasiekus galutinę stotelę prieš išlipant dar ir sukelia muštynes. Visuose autobusuose kaba plakatai - „Matai chuliganą, skambink 112“. Tokiu atveju turėtų būti sustabdomas autobusas, kviečiama policija, o smurtautojai sudrausminami. Deja, kiek esu mačiusi, realybė kitokia. Tu gali būti mušamas, spardomas ar pjaunamas matant daugybei žmonių, o tau gali nė vienas ir nepadėti. Tiesiog pasigirs žmonių replikos: „na čia dabar“, „kaip čia dabar taip užpuolė iš niekur nieko“.

Mano minėtu atveju jaunuolių pora prieš išlipant užpuolė pakeleivį sumušė, grasino atimti telefoną, tačiau sustojus autobusui chuliganai išlipo ir nuėjo savo keliais, o sumuštasis taip ir liko sėdėti. Piliečiai yra abejingi, o vairuotojai, manau, taip pat ne kartą yra nukentėję nuo chuliganų, tad pagalbos viešajame transporte, matyt, nesitikėk.

Tiesa, prieš kelis metus Klaipėdoje viešajame transporte buvo surengtas reidas, kuomet policijos pareigūnai buvo apsirengę civilių drabužiais ir gaudė nusikalstančius, tačiau tai yra laikina, o viešuoju transportu kasdien iš mokyklos grįžta jūsų vaikai, kurie, ko gero, nukenčia labiausiai, bet dauguma jų net nepapasakoja tėvams, kad buvo užpulti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.