Pasiūlymas: kaip sumažinti informacinę naštą darželinukų tėvams

 (3)
Vilniaus m. savivaldybės puslapyje yra tokia žinutė: „Tėvai prašomi patikslinti, kuriai savivaldybei jie moka mokesčius“. Savivaldybės tikslas lyg ir suprantamas, bet aš manau, kad pasirinktas būdas surinkti tokią informaciją yra apgailėtinas.
© A.Stackevič nuotr.

Jei yra 31 tūkst. vaikų, tai jų tėvų turėtų būti apie 50 tūkst., tėvų darboviečių - apie 10 tūkst. Patvirtintoje aprašo formoje prašoma vadovo ir buhalterio parašų – vadinasi, bus dar apie 20 tūkst. asmenų. Jei darželių 140 ir vaikų apie 31 tūkst., tai pagal grupes auklėtojų ir darželių administracijos darbuotojų bus apie 2-3 tūkst. Tai reiškia, kad iš viso į informacijos surinkimą ketinama įtraukti apie 73 tūkst. asmenų.

Ko gero ne visi tėvai, ne visi jų darbdaviai pateiks tokias pažymas, bet vis tiek jų gali būti bent 30 tūkst., vadinasi, duomenų apdorojimui, ko gero, bus skirta bent keletas savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie šiuo darbu užsiims kelis mėnesius.

Visa tai galima padaryt ženkliai paprasčiau, tereikia kreiptis į mokesčių inspekciją, kad pagal pateiktą tėvų, kurių vaikai lanko darželius, sąrašą būtų sugeneruota reikiama statistinė atskaita, kiek iš jų mokesčius moka Vilniaus m. savivaldybei.

Tam tereikėtų pusdienio darbo iš Vilniaus m. sav. administracijos informatikų (sąrašo sudarymui) ir pusdienio iš mokesčių inspekcijos (reikiamos statistikos paskaičiavimui), na, dar susirašinėjimo formalumų sutvarkymui pridėkime po porą dienų iš abiejų institucijų.

Rezultatas - po savaitės galima turėti tikslius duomenis, neverčiant dešimčių tūkstančių gyventojų, vadovų, buhalterių „prakaituoti“.

Problema, ko gero, didžiąja dalimi kyla dėl to, jog Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato pajamų mokesčio paskirstymą savivaldybėms pagal darbuotojų darbdaviams nurodytą savivaldybę, kai tokius duomenis darbdaviai mokesčių inspekcijai teikia vieną kartą per metus (per deklaracijos formą FR0573).

Jei šioje vietoje pajamų mokestis būtų skirstomas pagal gyventojų deklaruotą gyvenamąją vietą ir jei duomenis darbdaviai mokesčių inspekcijai teiktų kas mėnesį (dalį duomenų jie ir taip ir teikia per deklaracijos formą „FR0572“, tik darbo užmokesčio pasiskirstymas „vėluoja“ ir teikiamas metams pasibaigus), tai iš viso nekiltų klausimas, kur patenka mokestis, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimą tvarko pačios savivaldybės, tai einamieji mokesčiai realiai galėtų būti paskirstomi pagal užpraeito mėnesio deklaruotą gyvenamąją vietą.

Be to, toks pakeitimas, nepaisant to, kad pareikalautų tam tikrų vienkartinių investicijų mokesčių inspekcijos informacinių sistemų pertvarkai, sumažintų tiek darbdavių, tiek gyventojų informacinę naštą mokesčių inspekcijai. Tai leistų užtikrinti tai, kad dalies mokesčio grąžinimas pagal gyventojų pajamų deklaracijas būtų atliktas tų savivaldybių, kurioms buvo paskirstyti pinigai, tenkančių einamųjų pajamų mokesčio įmokų sąskaita.

Iš esmės, ką reiktų papildomai įvertinti, tai kaip tokių duomenų rinkimas savivaldybės pasirinktu būdu arba čia siūlomu būdu dera su asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (513)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (477)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (219)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (63)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.