Pasiūlymas: kaip sumažinti informacinę naštą darželinukų tėvams

 (3)
Vilniaus m. savivaldybės puslapyje yra tokia žinutė: „Tėvai prašomi patikslinti, kuriai savivaldybei jie moka mokesčius“. Savivaldybės tikslas lyg ir suprantamas, bet aš manau, kad pasirinktas būdas surinkti tokią informaciją yra apgailėtinas.
© A.Stackevič nuotr.

Jei yra 31 tūkst. vaikų, tai jų tėvų turėtų būti apie 50 tūkst., tėvų darboviečių - apie 10 tūkst. Patvirtintoje aprašo formoje prašoma vadovo ir buhalterio parašų – vadinasi, bus dar apie 20 tūkst. asmenų. Jei darželių 140 ir vaikų apie 31 tūkst., tai pagal grupes auklėtojų ir darželių administracijos darbuotojų bus apie 2-3 tūkst. Tai reiškia, kad iš viso į informacijos surinkimą ketinama įtraukti apie 73 tūkst. asmenų.

Ko gero ne visi tėvai, ne visi jų darbdaviai pateiks tokias pažymas, bet vis tiek jų gali būti bent 30 tūkst., vadinasi, duomenų apdorojimui, ko gero, bus skirta bent keletas savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie šiuo darbu užsiims kelis mėnesius.

Visa tai galima padaryt ženkliai paprasčiau, tereikia kreiptis į mokesčių inspekciją, kad pagal pateiktą tėvų, kurių vaikai lanko darželius, sąrašą būtų sugeneruota reikiama statistinė atskaita, kiek iš jų mokesčius moka Vilniaus m. savivaldybei.

Tam tereikėtų pusdienio darbo iš Vilniaus m. sav. administracijos informatikų (sąrašo sudarymui) ir pusdienio iš mokesčių inspekcijos (reikiamos statistikos paskaičiavimui), na, dar susirašinėjimo formalumų sutvarkymui pridėkime po porą dienų iš abiejų institucijų.

Rezultatas - po savaitės galima turėti tikslius duomenis, neverčiant dešimčių tūkstančių gyventojų, vadovų, buhalterių „prakaituoti“.

Problema, ko gero, didžiąja dalimi kyla dėl to, jog Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato pajamų mokesčio paskirstymą savivaldybėms pagal darbuotojų darbdaviams nurodytą savivaldybę, kai tokius duomenis darbdaviai mokesčių inspekcijai teikia vieną kartą per metus (per deklaracijos formą FR0573).

Jei šioje vietoje pajamų mokestis būtų skirstomas pagal gyventojų deklaruotą gyvenamąją vietą ir jei duomenis darbdaviai mokesčių inspekcijai teiktų kas mėnesį (dalį duomenų jie ir taip ir teikia per deklaracijos formą „FR0572“, tik darbo užmokesčio pasiskirstymas „vėluoja“ ir teikiamas metams pasibaigus), tai iš viso nekiltų klausimas, kur patenka mokestis, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimą tvarko pačios savivaldybės, tai einamieji mokesčiai realiai galėtų būti paskirstomi pagal užpraeito mėnesio deklaruotą gyvenamąją vietą.

Be to, toks pakeitimas, nepaisant to, kad pareikalautų tam tikrų vienkartinių investicijų mokesčių inspekcijos informacinių sistemų pertvarkai, sumažintų tiek darbdavių, tiek gyventojų informacinę naštą mokesčių inspekcijai. Tai leistų užtikrinti tai, kad dalies mokesčio grąžinimas pagal gyventojų pajamų deklaracijas būtų atliktas tų savivaldybių, kurioms buvo paskirstyti pinigai, tenkančių einamųjų pajamų mokesčio įmokų sąskaita.

Iš esmės, ką reiktų papildomai įvertinti, tai kaip tokių duomenų rinkimas savivaldybės pasirinktu būdu arba čia siūlomu būdu dera su asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (100)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (83)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...