Pasiūlymas: girtam vairuotojui niekada nebeleiskime vairuoti!

 (32)
Kiekvieną dieną spaudoje pasirodo liūdnų straipsnių su iškalbingomis fotografijomis apie girtų vairuotojų sukeltas avarijas, sužalotuosius, žuvusiuosius. Tačiau ši pilietinė žiniasklaidos iniciatyva nelabai padeda, nes vis tiek atsiranda veikėjų, kurie kitą dieną sės už vairo girti.
© Shutterstock nuotr.

Kai kurie sės pirmą kartą paragavę putojančio alaus, šampano. Kai kurie sės septintą kartą paragavę skaidriosios degtinės, klampaus brendžio. Peržvelgus baudas, norisi pasiklausti, kodėl gi taip toleruojami girti vairuotojai? Kodėl nepriimami griežtesni įstatymai?

Manau, asmuo, pirmą ir vienintelį kartą surizikavęs girtas vairuoti savo automobilį, turi nebetekti teisės to daryti visam likusiam gyvenimui ir sėsti ilgiems metams į kalėjimą, be jokios malonės anksčiau išeiti, nesvarbu jis sukėlė auto įvykį ar nesukėlė. Girto vairuotojo keleiviui, kuris ne tik kad nesustabdė kompaniono, tačiau dar ir naudojosi girto vairuotojo vairavimo paslaugomis, grėstų taip pat belangė ir tūkstantinė bauda. Tai išgirdę mūsų išrinktieji Seimo nariai, matyt, pradėtų skelbti dekadas, jog tai neadekvačios baudos. Atsirastų daug ir įvairių argumentų baugų švelninimui dėl humaniškumo, teisinio teisingumo, galų gale politinės valios.

Atsirastų ir tokių parapsichologinių gabumų turinčių ekspertų, kurie aiškintų, jog radikalios baudos nesutrukdys vairuotojams vairuoti toliau girtiems. Panašiai kalbama buvo ir apie mirties bausmę. Žuvusi auka, kuriai nieks negali paadvokatauti, kuri negali pasakyti savo nuomonės, vienareikšmiškai turėtų radikalesnę nuomonę apie baudas. Natūralus klausimas tautai - demokratinėje Lietuvoje daugiau teisių į apsigynimą turi auka, kuri prarado teisę į gyvenimą, ar girtas budelis už vairo?

Ar girto vairuotojo pražudytas žmogus turėjo teisę į gyvenimą, humaniškumą, teisinio teisingumo lūkesčius? Ar būsimos aukos akimis, sąžininga, kai už gyvybės atėmimą atsėdima porą metų ir kartais anksčiau ištrūkstama iš kalėjimo „už gerą elgesį“? Ne tik išeinama į laisvę, bet po kurio laiko vėl vairuojama!

Pagal įvairias apklausas, Seimas yra pasitikėjimo dugną pasiekusi institucija žmonių mąstysenoje. Seimas - institucija, kuri pasiekusi dugną, dažniausiai kasa giliau. Kodėl nei vienam tautos išrinktam atstovui nekyla noras teikti radikalių pasiūlymų šia tema? Gal problema slypi giliau? Juk tarp atsakingų pareigūnų taip pat pasitaiko girtos loterijos mėgėjų, kurie po paskanauto alkoholinio gėrimo stikliuko sėda už vairo kaip už rusiškos ruletės stalo.

Gal kada ateis laikai, kai bus gaminami automobiliai su alkotesteriais, ir tik papūtus į jį, automobilis spręs, jam užsivesti ar ne? Bet iki to laiko mes neturėtumėm leisti keliuose vykti betvarkei. Kol įstatymų leidėjai miega, svaigsta pasakas seka apie adekvačias baudas, reikia būti pilietiškais, padėti sau - nesėsti už vairo girtiems sau ir kitiems.

Jeigu pastebime kelyje girtą vairuotoją jį sustabdyti ir iškviesti policiją. Galėtų prie visuomenės gerovės prisidėti ir tie, kurie gamina alkoholį tiems patiems žmonėms, turintiems vairuotojo pažymėjimą. Verslininkai ir visuomenės veikėjai galėtų įkurti organizaciją, kuri skatintų pilietiškumą, teiktų premijas žmonėms užkirtusiems kelią tragedijoms, suteikdami premijas, skatindami tuos asmenis, kurie nebūtų abejingi ir stabdytų girtus asmenis, pranešinėtų apie jų vykimo kryptis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (47)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.