Pasipiktino peikiamais autobusų vairuotojais

 (45)
Vilniuje įvykusi tragedija, nusinešusi močiutes ir anūkės gyvybes, nepaliko nei vieno abejingo. Tai sukrėtė visus. Kiekvieną ši nelaimė palietė asmeniškai. Tarp daugybės užuojautų netektį išgyvenusiems žuvusiųjų artimiesiems galima buvo rasti ne vieną komentarą, pliekiantį vairuotojus.
© DELFI (R.Gečiūnaitės nuotr.)

Visus vairuotojus, be išimties. Nesvarbu, kad jų visų net nepažįsta, kad galbūt komentatoriaus miestelyje net nevažinėja tokie autobusai, troleibusai, arba išvis viešojo transporto neegzistuoja. Vistiek buvo pliekiami vairuotojai vardan pliekimo. Vėliau buvo publikuotas vienos skaitytojos straipsnis, taip pat pagal vieną pavyzdį pliekiantis absoliučiai visus vairuotojus, sulyginant juos į vieną eilę. Suprask, vienas padarė, vadinasi, visi taip daro.

Straipsnį rašė moteris, kuri turi stereotipinį mąstymą, jog jeigu vienas vyras blogai pasielgė, vadinasi, visi jie yra gyvūnai iš atitinkamos fermos. Jeigu vienas vairuotojas nedovanotinai smerktinai, neatitaisomai suklydo, vadinasi, visi kiti likę tūkstančiai vairuotojų taip pat yra atitinkami daiktai išlindę iš storosios žarnos ir skleidžiantys atbaidantį kvapą. Taip neteisinga.

Po tuo tekstu pasipylė komentarai iš gausybės rago. Vienai močiutei prispaudė koją, kitų autobusas nepalaukė, kol jie pribėgs, uždarė duris ir išvažiavo. Tretiems prispaudė jų augintinio uodegytę ir kitų kurioziškų faktų. Tačiau reikia atsakyti į porą svarbių klausimų - kas yra vairuotojas? Kokia jo reikšmė transporto sistemoje? Kokie yra sudaromi maršrutai? Kiek vairuotojas gali daryti įtakos savo darbo kokybei?

Noriu atkreipti dėmesį, jog maršrutų vairuotojai nesudarinėja. Vairuotojai negali savavališkai nuspręsti, kada ir kokiu laiku sustoti kiekvienoje stotelėje. Vairuotojas yra vykdantysis asmuo, tačiau ne priiminėjantis sprendimus.

Vairuotojai turi suspėti į stoteles numatytu laiku, nesvarbu, piko metu ar laisvesniu laiku. Jeigu jie nespėja, iškart eilinių stovinčiųjų stotelėse kyla didelis nepasitenkinimas... Dažnai iš minios atsiranda vienas, kuris praneša jų vadovybėms, kad atitinkamą laiką atitinkamas autobusas vėlavo. Kitaip tariant, daromas spaudimas būti kaip šveicariškam laikrodžiui, o po to tie patys keleiviai stebisi, kad vairuotojas nepalaukė bėgančiojo į autobusą.

Vairuotojai yra pastatomi tarp kūjo ir priekalo. Bet vis dėlto, jie visada turi šypsotis, būti mandagūs, klusnūs ir su mielu noru vežioti ant jų pilančius neapykantą komentatorius. Tai kaip psichologiškai mazochistinis žaidimas. Vairuotojas - viso labo tik didelio aparato sraigtelis. Tragedija - pasekmė netobulos sistemos, tačiau ne vieno vairuotojo atsakomybė. Teigti, kad tik vairuotojas už tai atsakingas, galėtų nebent labai siaurų pažiūrų žmogus, kuris toliau savo kiemo nieko nemato.

Taip pat būtų sąžininga, jog vairuotojų nesmerktų žmonės, niekada nesėdę prie vairo. Bet komentatoriai išradingi savo esamomis ir susapnuotomis istorijomis. Populiariausia smerkti, kaltinti. Tai gali padaryti ir grūdo dydžio smegenis turintis vieno gerai žinomo animacinio filmo veikėjas Houmeris. Tačiau surasti prevencinį sprendimą nuo skaudžių atvejų gali tikrai ne kiekvienas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Po keturgubos žmogžudystės nustebino reakcija į apsaugos darbuotojo profesiją (43)

Neseniai Lietuvą sukrėtė kraupus nusikaltimas – nužudyta beveik visa šeima, 4 žmonės. Aišku, nusikaltimas žiaurus ir siaubingas, protu nesuvokiamas. Tai jau savaime yra akivaizdu, todėl apie tai neverta plėstis.

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (80)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (165)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Atviras mokinės laiškas ŠMM: neatimkite iš mūsų vienintelio džiaugsmo (32)

Žinau, jog gavote daugybę laiškų. Be abejo, nesiteikėte visų jų perskaityti. Kur ten visų – greičiausiai nė vieno! Dabar mano laišką mato koks Jūsų padėjėjas, kuris probėgšmiais paskaitinės ir atmes kaip šiukšlę. Pati Jūs manęs neišgirsite, nes Jums nerūpi. Bet išgirs kiti. Kreipiuosi į juos.

Į bėdą patekusiam žmogui reikia jūsų patarimo: neteko darbo, mylimos moters ir gyvenimo svetur (99)

Pradėsiu nuo to, kad tikrai suprantu, kodėl Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių ir papasakosiu savo istoriją. Viskas prasidėjo labai seniai. Prisipažįstu, nebuvau pavyzdingas žmogus, kol nesutikau moters, kuri man padėjo išlikti šiame gyvenime ir tapti žmogumi tikrąja ta žodžio prasme. Tačiau atėjo Naujieji metai ir visas mano gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, kadangi turėjau atlikti bausmę Lukiškėse.