Pasiklydusius vestuvių balandžius aptiko ant kaimyno stogo

 (15)
Verslumo skatinimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos siekių. Tačiau ar visi imamės tokių idėjų įgyvendinimo, kuriomis galėtume drąsiai skelbti pasauliui - aš sukūriau „kitokį“ verslą, aš galiu tuo didžiuotis?

Užsiimti savo mėgstama veikla ir iš to gauti finansinės naudos – tokio pasiūlymo greičiausiai neatsisakytų nė vienas žmogus. Bet... Yra ir kita verslumo skatinimo pusė, kuri kartais taip ir pasilieka šešėlyje, niekieno nepastebėta, niekieno negvildenta ir net neužmatyta mūsų „išmaniųjų protų“ šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje.

Kokia kaina tai pasiekiama? Ar tikrai skatina Europa mus iš visko „kalti pinigus“, net nebeatsižvelgiant į žmogiškumo faktorius? Gal nebereikia paisyti meilės jausmo gamtai, gyvūnams, paukščiams, augmenijai ir aplinkai, kuri mus kasryt supa ir džiugina? „Ko gero, tai jau tapo net senamadiška. Dabar reikia visur ir iš visko matyti pelno galimybių kelią“, - pasiūlytų mintį jaunimas, kuris užsiima vestuvinių balandžių auginimo verslu.

Taip, tenka pripažinti, jog tai yra iš tiesų žavinga, vis labiau tarp mūsų populiarėjanti mada ir šaunus pramoginis vaizdinys, kuomet jauna pora jausmingai paleidžia dangun sparnus suglaudusius ir iš baimės nesipriešinančius baltaplunksnius, imituojančius jaunųjų norą pakilti laisvėn ir skrosti gyvenimą kylant vis aukštyn geresnio gyvenimo link.

O kas toliau? Reziumė. Visi laimingi: verslininkas, uždirbęs ne vieną litą tokios pramogos dėka; jaunieji, patenkinę poreikio iliuziją išsiskirti vestuvių ceremonija iš pažįstamų rato; tėvai ir svečiai, sužavėti renginio kulminacija jų požiūriu.

Ilgam? Bent iki tol, kol žmogus, besidairydamas sekmadienį ar pirmadienį į šalis, nepamatai po tokios žavingos šventės atsitiktinai paklydusių erdvėje, nežinančių, kur beskristi ir prisiglausti, ką lesti ir kaip nuo katės saugotis (nes jų narve augant nereikėjo baimintis), rudeniop lietuje tupinčių paukščių ant kaimynų stogo. Tuomet mąstai, ar tokią žavingojo, inovatyvaus ir perspektyvaus verslo kainą turi sumokėti gyvūnai, kurie buvo maitinami ir prižiūrimi šeimininko tik iki tol, kol pinigai kišenę pasiekė?

Tai tokia yra ta genealioji verslumo idėja, už kurios baigtį, galutinį etapą, tikriausiai niekas ir niekada nebus atsakingas? Juk verslininkas gali pagal verslo liudijimą, patentą ar kitą įregistruotą savo „super veiklos“ formą paukščius imti ir atiduoti tiesiai greitai mirčiai į rankas net nesigilindamas į pasekmes ar jausminę širdies gamą, jei tokią dar turi pastarasis. Juk legalu ir teisėta.

Matyt, taip vis dažniau jau gyvensime ir ateityje. Dilemą, ar vestuvinių balandžių auginimas - verslumas, o gal vis dėlto gamtažudystė, teks spręsti kiekvienam žmogui pagal savo supratingumą. Kol gyvuos paklausa, tol pasiūla dominuos rinkoje. Toks jau tas gyvenimo dėsnis...

Teks spręsti, deja, asmeniškai, nes paukščiai neturi teisės reikšti savo nuomonę, kadangi, vargšeliai, kalbėti negali. Šiandien - paukščiai, ryt - gyvūnai, o poryt - kas eilės gale laukia... Juk viskas legalu, tai kas negerai?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šeškinės gyventojas įvardino rajono sopulius: kenčia ne tik automobilių savininkai (14)

Perskaičiau straipsnį apie merginos padangas, iš kurių išleido orą, ir prisiminiau identišką situaciją, kuri nutiko man ir dar toje pačioje nelemtoje Šeškinėje.

Gyventojai įsiuto sužinoję, kiek kainavo laiptinės valymo paslaugos (87)

Esu Skroblų g. 31 namo Vilniuje vieno buto savininkas. Gyvenu daugiabutyje, kuriame nemažai gyventojų yra vyresnio amžiaus, silpnaregiai arba aklieji. Aš, kaip ir dauguma, esame šokiruoti gyvenamųjų namų administravimo UAB „Vilkpėdės būstas“ aptarnavimu. Nežinome, ar mums verkti, ar pradėti juoktis.

Laiškas vienam Šeškinės gyventojui: gal su tavimi kažkas negražiai pasielgė? (121)

Mielasis žmogau, kuris nepatingėjai vakar ryte (ar gal užvakar vakare) išleisti orą iš mano mašinos padangos! Ačiū, kad priminei man apie gyvenimo džiaugsmą, nes šįryt į darbą nuvažiavau gyva sveika, ir neužsimušiau, nieko nesužeidžiau iki darbo nuvykusi automobiliu su galiausiai visiškai plokščiu ratu. Džiaugiuosi, kad oro likučių užteko nusileisti nuo Šeškinės kalno.

Aštuntokei trūko kantrybė: mokykloje mus žlugdo (216)

Turbūt visiems gerbiamiems naujienų portalų skaitytojams iki gyvos galvos įgriso skaityti kiekvieno pasipiktinusio ar, pagal gerbiamus komentatorius, išlepusio bei dirbti neįpratusio mokinio laiškus. Kiekviena istorija vis kitokia, bet mintis – ta pati. Šiuo metu mokausi aštuntoje klasėje ir norėčiau atskleisti kelis šiuolaikinės švietimo sistemos aspektus.

Suma už atžalos darželio išleistuves papiktino mamą: kam tas limuzinas ir sodyba? (332)

Ar Jūs irgi patiriate išleistuvių pompastiką darželiuose? Ir jūsų vaikų darželiuose taip pat jau prieš metus auklėtojos pataria per susirinkimą tėvams kaupti pinigėlius? Juk akivaizdu, kad ne visi tėvai gali gegužės mėnesį atnešti į išleistuvių banką po 45 ir daugiau eurų, nes, pavyzdžiui, mano vaikų darželis skolingas valstybei 11 tūkst. eurų, direktorės duomenimis, o tai reiškia, kad tėvai nuolat nepajėgūs susimokėti už darželio paslaugas, bet išleistuvėms jau kelintus metus tėvai užsako limuzinus ir veža vaikus į pramogų sodybas.