Pasiklydusius vestuvių balandžius aptiko ant kaimyno stogo

 (15)
Verslumo skatinimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos siekių. Tačiau ar visi imamės tokių idėjų įgyvendinimo, kuriomis galėtume drąsiai skelbti pasauliui - aš sukūriau „kitokį“ verslą, aš galiu tuo didžiuotis?

Užsiimti savo mėgstama veikla ir iš to gauti finansinės naudos – tokio pasiūlymo greičiausiai neatsisakytų nė vienas žmogus. Bet... Yra ir kita verslumo skatinimo pusė, kuri kartais taip ir pasilieka šešėlyje, niekieno nepastebėta, niekieno negvildenta ir net neužmatyta mūsų „išmaniųjų protų“ šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje.

Kokia kaina tai pasiekiama? Ar tikrai skatina Europa mus iš visko „kalti pinigus“, net nebeatsižvelgiant į žmogiškumo faktorius? Gal nebereikia paisyti meilės jausmo gamtai, gyvūnams, paukščiams, augmenijai ir aplinkai, kuri mus kasryt supa ir džiugina? „Ko gero, tai jau tapo net senamadiška. Dabar reikia visur ir iš visko matyti pelno galimybių kelią“, - pasiūlytų mintį jaunimas, kuris užsiima vestuvinių balandžių auginimo verslu.

Taip, tenka pripažinti, jog tai yra iš tiesų žavinga, vis labiau tarp mūsų populiarėjanti mada ir šaunus pramoginis vaizdinys, kuomet jauna pora jausmingai paleidžia dangun sparnus suglaudusius ir iš baimės nesipriešinančius baltaplunksnius, imituojančius jaunųjų norą pakilti laisvėn ir skrosti gyvenimą kylant vis aukštyn geresnio gyvenimo link.

O kas toliau? Reziumė. Visi laimingi: verslininkas, uždirbęs ne vieną litą tokios pramogos dėka; jaunieji, patenkinę poreikio iliuziją išsiskirti vestuvių ceremonija iš pažįstamų rato; tėvai ir svečiai, sužavėti renginio kulminacija jų požiūriu.

Ilgam? Bent iki tol, kol žmogus, besidairydamas sekmadienį ar pirmadienį į šalis, nepamatai po tokios žavingos šventės atsitiktinai paklydusių erdvėje, nežinančių, kur beskristi ir prisiglausti, ką lesti ir kaip nuo katės saugotis (nes jų narve augant nereikėjo baimintis), rudeniop lietuje tupinčių paukščių ant kaimynų stogo. Tuomet mąstai, ar tokią žavingojo, inovatyvaus ir perspektyvaus verslo kainą turi sumokėti gyvūnai, kurie buvo maitinami ir prižiūrimi šeimininko tik iki tol, kol pinigai kišenę pasiekė?

Tai tokia yra ta genealioji verslumo idėja, už kurios baigtį, galutinį etapą, tikriausiai niekas ir niekada nebus atsakingas? Juk verslininkas gali pagal verslo liudijimą, patentą ar kitą įregistruotą savo „super veiklos“ formą paukščius imti ir atiduoti tiesiai greitai mirčiai į rankas net nesigilindamas į pasekmes ar jausminę širdies gamą, jei tokią dar turi pastarasis. Juk legalu ir teisėta.

Matyt, taip vis dažniau jau gyvensime ir ateityje. Dilemą, ar vestuvinių balandžių auginimas - verslumas, o gal vis dėlto gamtažudystė, teks spręsti kiekvienam žmogui pagal savo supratingumą. Kol gyvuos paklausa, tol pasiūla dominuos rinkoje. Toks jau tas gyvenimo dėsnis...

Teks spręsti, deja, asmeniškai, nes paukščiai neturi teisės reikšti savo nuomonę, kadangi, vargšeliai, kalbėti negali. Šiandien - paukščiai, ryt - gyvūnai, o poryt - kas eilės gale laukia... Juk viskas legalu, tai kas negerai?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (6)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (176)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (181)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.