Pasidalino savo nuomone apie „Lošėją“: bravo, bet draugams nelabai patiko

 (10)
Geras? Siaubingas? Nuomonių įvairovė apie Igno Jonyno režisuotą filmą „Lošėjas“ stulbina. DELFI skaitytoju paprašėme pasidalinti savo mintimis po peržiūros ir patarti, ar kitiems vertėtų pamatyti šią juostą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI skaitytojas Vytis: bravo!

Daug kas šiomis dienomis rašo apie „Lošėją“. Vartojant vieno garsaus sporto komentatoriaus leksiką, būtų galima klausti: ar tai yra geriausias šiame amžiuje sukurtas lietuviškas filmas? Ko gero, ne. Ar tai yra labai geras filmas? Taip, be abejo.

Kodėl? Todėl, kad neišskydęs, nepagražintas, brutalus ir apie tiesą. Madingai nufilmuotas. Kaip reklama, tik negraži ir nemaloni (savo turiniu). Kaip priminimas, kad gyvenimas kartais sudėlioja beviltiškus variantus, bet kiekvienas turime progą pabandyti.

Mes stebime Vincento bandymą. Mes pasineriame į Vincentą. Paradoksas – mums negaila Vincento, žaidžiančio. Nes toks yra jo etinis ir moralinis pasirinkimas – pabandyti padėti sau ir kitiems, tuo, kuo gali.

Filmo režisierius I. Jonynas pristatydamas juostą siūlė joje paieškoti ironijos, nežiūrėti per daug rimtai. Tą padaryti tikrai sunku, nes per visus žaidimo etapus, net ciniškiausius, prasiskverbia nuoširdumas.

Kai prie gedulingų pietų stalo vienas „lošėjų“ primena, kad buvęs jo kolega (toks iš pažiūros įprastas tipelis) norėjo visus išgelbėti, nes jo akys degė. Dėl kiekvieno žmogaus, kiekvienos gyvybės. Puiku, už tai verta išgerti. Iki dugno.

Galima varstyti šį filmą įvairiais rakursais, ir vis tiek rezultatas bus toks: verta pamatyti. Daug nelengvų emocijų, bet jei jas ignoruosime, nuo neigiamų dalykų tai vis tiek neišgelbės. Gyvenimas toks, ne vienpusis.

Taigi, „Lošėjas“ yra geras priminimas, kad verta stengtis. Sukurti ką nors gražaus vardan to, kad pasaulis taptų geresnė vieta, kad ir kaip nuvalkiotai tai beskambėtų

Bravo ir ačiū visai „Lošėjo“ komandai. Linkiu, kad mūsų žiūrovai rastų daugiau drąsos ir išbandytų save ne tik blindų ir valentinų premjerose.

DELFI skaitytoja Rūta: man patiko, draugėms nelabai

100 procentų pritariu ankstesnio straipsnio autoriui. Nesu kalbininkė ar straipsnių rašytoja, tad man sunku apibūdinti savo nuomonę peržiūrėjus šį filmą, bet pabandysiu savais žodžiais.

Tai fantastiškas filmas. Iki šiol nemačiau nei vieno lietuviško filmo, kuris mane taip įtrauktų ir taip patiktų. Nepatinka koviniai agresyvus siužetai, taip pat nepatinka meilės melodramos („seiliojimasis“). Na, bet šis siužetas tiesiog užbūrė, buvo visko – ir meilės, ir kovos, ir šlykščių siužetų, bet visko po truputį, viskas saikingai.

Aš, atvirkščiai, galiu pasakyti straipsnio autoriui, kad nei vienu filmo žiūrėjimo momentu nebuvo noro pažiūrėti, kiek valandų, ar pasitikrinti el.paštą telefone. Aš šį filmą žiūrėjau tiesiogine prasme „išsižiojusi“. Be galo patiko, puikiai siužetui parinkti garso takeliai. Pasakysiu taip: puikiai parinktas „bumčikas“ filmui.

Išėjau iš kino salės sužavėta, pakylėta ir susimąsčiusi apie gyvenimo prasmę, mirtį. Ir galvoje sukosi viena mintis peržiūrėjus šį filmą – kad ir kaip gyvenimas surėdytas, kad ir kaip sunku, kad ir kas dieną susiduriame su mirtimi, liūdesiu, ligomis, vaikų kančiomis (pati turiu tris vaikus), bet vis tiek mūsų gyvenimą valdo pinigai ir nuo jų esame priklausomi. Nesėkmės, mirtys, nelaimės tik trumpam mus sustabdo, akimirką susimąstom apie būtį, gyvenimo tikslą, bet vėliau vis vien lekiam tolyn gyvenimo ritmu, vergaudami pinigams.

Mano dvi draugės neliko taip sužavėtos šiuo filmu kaip aš, bet įdomiausia tai, kad visos turėjome skirtingas nuomones apie siužeto baigtį. Aš manau, kad viena iš pagrindinių filmo herojų, išlošusi pinigus, pamynusi savo vertybes, nebeištvėrė kančios ir nusiskandino, netekusi mylimo žmogaus ir vaiko. O draugė linkusi manyti, kad herojė prarado mylimąjį, tačiau laimėjo pinigus vaiko gydymui.

Filmo autoriai paliko žiūrovui galimybę užbaigti siužetą pagal save.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Matėte filmą ir norite pasidalinti savo nuomone? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (47)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (96)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.