Papasakojo apie vairavimo pamoką prieš 3 dešimtmečius: reikėjo pačiam atsinešti 20 l benzino

 (109)
„Kiek visa tai kainavo, nepamenu, bet labai prajuokino žinia, kad reikia atnešti 20 l benzino… Bet tokia buvo tvarka“, – prisimena DELFI skaitytojas Jonas. Pasidalijęs mintimis apie Vilniuje užfiksuotą vaizdelį iš vairavimo pamokos, ir pastaruoju metu kylant vis garsesnėms diskusijoms apie vairuotojų mokymą, jis papasakojo, kaip vairuoti buvo mokoma prieš 3 dešimtmečius.
Lada
© Vida Press

Praėjo daugokai laiko nuo tos dienos, kai prieš 3 dešimtmečius siekiau gauti vairuotojo pažymėjimą, ir daug kas yra pasimiršę.

Egzaminas, kaip ir dabar, buvo dviejų dalių:

1. Teorija;

2. Vairavimas.

Buvo sudarytos besimokančiųjų vairuoti grupės, kurios lankė teorijos mokymo kursus. Nepamenu, kiek valandų truko teorijos mokymai, bet vakarais, po darbo vyko paskaitos, kurių metu mokėmės kelių eismo taisyklių, buvome supažindinti su automobilio sandara (variklio veikimo principu ir t.t.). Dėstytojas turėjo paruoštas schemas su įvairiomis situacijomis kelyje, turbūt jų nagrinėjimas davė daugiausiai naudos, nes būdavo toks savotiškas gautų žinių pritaikymas „praktikoje“. Dėstytojas buvo tikrai savo srities specialistas, o mes jautėmės kaip tikri studentai…

Pamenu, net baudų (už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus) sumas reikėjo išmokti (jei gerai pamenu tai ir egzamino bilietuose buvo su tuo susijusių klausimų), tikriausiai dėl to, kad kelių inspektorius neapgautų, jei padarytume nusižengimą vairuodami. Tiksliai nepamenu, bet atrodo tam, kad galėtumėme laikyti teorijos egzaminą, turėjome gauti dėstytojo leidimą (berods, buvo kažkoks testas). Po teorijos kursų baigimo prasidėjo vairavimo mokymai: 10 vairavimų po 1 valandą laiko. Kiek visa tai kainavo, nepamenu, bet labai prajuokino žinia, kad reikia atnešti 20 l benzino… Bet tokia buvo tvarka.

Instruktorius buvo pagyvenęs vyriškis, kiek supratau, silpnos sveikatos (širdis streikavo). Pirmą mokymosi dieną instruktorius paklausė: „Vairavęs?“ Atsakiau, kad ne. Paaiškino – „Čia sankaba, čia gazas, čia stabdis“ – ir po to tiesiai šviesiai pasakė – „Sėsk, važiuojam“. Pasisukinėjom, kaip man ten išėjo, gal kokias 15 min. aikštelėje ir pasakė – „Užteks, sukam į gatvę“. Buvo šiek tiek baisu, bet žinojau, kad jei ką, tai instruktorius turi pedalus. Pasibaigus mano pirmai „vairavimo“ valandai grįžom į aikštelę, kur laukė kitas mokinys.

Kiti, gal 5 užsiėmimai nesiskyrė beveik niekuo, aš „vairavau“, o instruktorius tylėjo. Beje, vieną kartą pasakė – „Įvažiavai į pagrindinį kelią – gazuok, nebėra ko žvalgyti“. Vienas užsiėmimas buvo aikštelėje, kur buvo imituotas „garažas“, „kišenė“, „įkalnė“ ir dar kažkas – atvažiavom, prasukom ratą per užduočių ruožą ir instruktorius išlipo iš automobilio, sakydamas: „Maršrutą, žinai, atidirbinėk, įkalnėje pajudėdamas iš vietos negali pariedėti atgal daugiau nei 15 cm. Į garažą ir kišenę važiuok pusiau pasisukęs, kad matytum automobilio galą ir garažo bei kišenės gabaritą žyminčius kuoliukus“. Kadangi buvo keli automobiliai su besimokančiais žmonėmis, tai instruktoriai ramiai sau šnekučiavosi, o mes „atidirbinėjome“ elementus.

Po aštunto užsiėmimo pasakė, kad jau gerai vairuoju ir galiu daugiau neiti. Tada, praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje, gal toks mokymas ir tiko. Automobilių buvo nedaug, greičiai irgi nedideli, automobilių skardos storos…

Tuo metu automobilį vairuoti ir jį turėti buvo prestižo reikalas, sakyčiau, net savotiška prabanga. Šiandien situacija pasikeitė kardinaliai, o tai reiškia, kad visiškai turi keistis ir vairuotojų ruošimas. Mokėti užvesti automobilį ir pavojingai manevruojant dideliu greičiu „prasinešti“ miesto gatvėmis daug proto nereikia. Vienas mano kolega yra pasakęs – „Geras vairuotojas – ne tas, kuris eismo įvykio metu yra teisus, o tas, kuris sugeba vairuodamas vertinti situaciją ir eismo įvykio išvengti.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Daugiau žinančius apie situaciją ar norinčius pasidalyti savo patirtimi po vairavimo pamokų, kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (15)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (96)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.