Pamirštų Lietuvos pastatų istorijos: įspūdingos apleistos vietosnuotraukos ir aprašymai!

 (5)
Vieniems apleisti pastatai asocijuojasi su vaizdą gadinančiais, vandalų nusiaubtais, dažnai benamių buveinėmis virtusiais statiniais... Kitiems tai vietovės, keliančios tam tikrą žavesį, turinčios gilią, savaip kraupią istoriją...
R.Ivoškio nuotr.

Ne paslaptis, kad tokių pastatų visame pasaulyje slypi nežmoniškai daug. Visi jie saugo vis kitokią savo baigties istoriją. Ir nors bankrotas - bene pati dažniausia apsileidimo priežastis, manau, kad tai yra tik pretekstas paslėpti kažką svarbesnio. Visada derėtų pasidomėti kiek giliau, nes neretai pinigų stygių lemia daug svaresnės priežastys.

Šiandien noriu jus supažindinti su keliomis apleistomis Lietuvos vietomis, apie kurias labiausiai diskutuojama internete.

Druskininkų sanatorija „Nemunas“

Pamirštų Lietuvos pastatų istorijos: įspūdingos apleistos vietos
© Apleisti.lt nuotr.

12 aukštų turinti sanatorija buvo pastatyta dar SSRS okupacijos laikais. Kaip pati vyriausybė teigia, nuo 2000 metų „Nemuno“ sanatorija merdėjo ir dirbo nuostolingai, o 2007 metais buvo uždaryta.

Kadangi sunku patekti į pastato vidų, sanatorija vis dar išlaikiusi pakankamai gerą būklę. Viduje apstu baldų, technikos bei kitų daiktų, kurie puikiai praverstų kasdieniam mūsų naudojimui. Vis dėlto pastatui yra padaryta ir žalos. Viename aukšte matomos gaisro žymės, o viršutiniuose aukštuose dalis permirkusių sienų irsta... Ir, rodos, to sustabdyti niekas nežada, nes pažadai šiame pastate įrengti kultūros centrą, parodų, koncertų, teatro sales, turbūt tik ir liks pažadais.

Nemenčinės respublikinė vaikų ligoninė

Veikiausiai šiai ligoninei reiktų skirti 1-ąją vietą, kadangi diskusijos, prisiminimų dalijimasis bei palatos draugų paieška internete vis dar nerimsta. Atrodo, kad per visą ligoninės gyvavimo laikotarpį čia būtų gulėjusi vos ne visa Lietuva.

Kadangi visus kamuoja nostalgiški prisiminimai, apie apsileidimo istoriją niekas nekalba. Internete minimas tik bankrotas. Turbūt teks su šia mintimi ir apsistoti...

Pamirštų Lietuvos pastatų istorijos: įspūdingos apleistos vietos
© Apleisti.lt nuotr.

FC Vilniaus „Žalgiris” bazė

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai išvaryti iš namų – taip 2009 metais rašė vienas laikraštis. Visa tai lėmė klubo skolos, išaugusios iki 1,5mln. litų (...).

Legendiniam futbolo klubui priklaususioje bazėje buvo ir didžiulis baseinas su gražiu vaizdu į mišką, keleto rūšių pirtys, masažistų, komandos dailininkų, žaidėjų, trenerių bei viso personalo kambariai. Tačiau paskutines savaites futbolininkai turėjo gyventi be elektros. Kurį laiką pastate buvo išjungtas ir šildymas, futbolininkai skundėsi, kad net su striuke viduje buvo šalta.

Šiandien jau ketveri metai, kaip pastato koridoriais nebevaikšto nei vienas to meto garsus atletas. Čia jau spėjo pasidarbuoti ir ilgapirščiai, pastate vyrauja baisi netvarka. Ir nors futbolo klubas nebeturi šios bazės, Vilniaus „Žalgiris“ vistiek sėkmingai siekia pačių geriausių rezultatų!

Vilniaus Jokūbo ligoninė

Pamirštų Lietuvos pastatų istorijos: įspūdingos apleistos vietos
© Apleisti.lt nuotr.

Tai vienas senesnių Vilniaus pastatų, turintis tikrai įdomią istoriją. Dar 1798 metais čia veikė Lukiškių dominikonų vienuolynas, kurį visai netrukus rusų valdžia perdavė ligoninių komisijos žinion.

1808 metais buvo įsteigta Šv. Jokūbo ligoninė - pirmoji pasaulietinė ligoninė Vilniuje. 1809-1867 metais ligonius prižiūrėjo vienuolės šaritės, o dominikonai rūpinosi sielovada. 1863 metais paskutines savo gyvenimo dienas čia praleido vienas iš sukilimo vadų - Zigmantas Sierakauskas.

Daugiau kaip 3 milijonus litų skolų turėjusios Šv. Jokūbo ligoninės veikla buvo sustabdyta 2003 metų lapkritį. Jos skyriai buvo perkelti į kitas Vilniaus ligonines.

Beržėnų dvaras

Jau 7-ajame dešimtmetyje perpirktos žemės atitekdavo vis kitiems šeimininkams. Galiausiai neogotikinio stiliaus dvaro rūmai buvo pastatyti 1840 metais, bet ir tada šio turto savininkai keitėsi dar ne kartą. Dvare buvę ir išorinių pokyčių, tačiau dabartinę savo išvaizdą yra išlaikęs jau nuo XIX a. pabaigos, kai valdos atiteko Adolfui Čapskiui.

Pamirštų Lietuvos pastatų istorijos: įspūdingos apleistos vietos
© Apleisti.lt nuotr.

Šalia rūmų buvo pasodintas angliško stiliaus parkas, iškasti tvenkiniai, prabangiai įrengtas dvaro interjeras, sukaupta nemaža meno dirbinių kolekcija... Deja, Čapskis neįvertino savo finansinių galimybių, prasiskolino ir 1902 metais Beržėnų dvarui buvo paskelbtas bankrotas.

Kalbama, kad šiame dvare ir jo apylinkėse vaidenasi. Vis dėlto, niekas negali užtikrinti, ar galima čia aptikti vaiduoklių, tačiau nemaloniai slegiančią nuotaiką pajaučia visi.

Naujosios Vilnios psichiatrinė ligoninė

Pamirštų Lietuvos pastatų istorijos: įspūdingos apleistos vietos
© Apleisti.lt nuotr.

Išdaužyti langai, graffiti puoštos sienos, benamių palikti daiktai.. Atrodo, tai tipiškas likimo valiai paliktas pastatas, bet vien išgirdus, dar prieš kelis metus gyvavusio šio pastato paskirtį, darosi šiurpu. Ligoninės būklė tikrai labai prasta. Nelikus nei vienam sveikam langui, viduje kiaurai pučia vėjas, pro lubas laša vanduo, byra tinkas...

Šioje ligoninėje veikė vaikų skyrius, todėl pats pastatas gal ir nekelia baimės, tačiau vaikų piešiniai ant sienų, besimėtantys žaislai sukelia tikrai liūdnas emocijas.

Ir tai yra, tik mažytė dalis to, ką turi Lietuva. Tačiau nereiškia, kad tai galime niokoti. Saugokime Lietuvos kultūros paveldą!

Šaltiniai: wikimapia.org, apleisti.lt

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (72)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.