Palikti meilužę turintį vyrą pasiryžo tik po siaubingo vakaro

 (78)
Gyvenom su tėvais viename Lietuvos kaime. Vienuoliktoje klasėje įsimylėjau gražų vaikiną iš mokyklos. Pradėjome draugauti. Jis man kasdien kartojo, kaip mane myli ir nori, kad būčiau jo žmona. Man, jaunai merginai, iki tol nepatyrusiai meilės, atrodė šie žodžiai aukso vertės. Vaikinas ne tik kalbėjo, bet ir ėmėsi veiksmų.
© Shutterstock nuotr.

Pasiūlė gyventi kartu. Kadangi mano tėvai užprotestavo (buvo labai tikintys, reikalavo, kad gyvenimas kartu būtų tik po vestuvių), vaikinas man pasipiršo. Neilgai trukus iškėlėme kuklias vestuves. Iš džiaugsmo skraidžiau padebesiais. Tačiau, mano liūdesiui, vyras po vestuvių man dėmesio skyrė nedaug. Jam daug svarbiau buvo kompiuteriniai žaidimai, sporto varžybų žiūrėjimas su draugais ir alaus gėrimas. Prabėgo nedaug laiko ir pasijutau, kad laukiuosi.

Vyras apsidžiaugė. Ši idilė truko kelis mėnesius, o tada vyras pradėjo nuo manęs tolti. Vis vėliau grįždavo namo iš darbo, sėdėdavo iki išnaktų prie kompiuterio ir su kažkuo susirašinėdavo. Kuomet apsilankius pas gydytoją ir man pasakė, kad laukiuosi mergaitės, su džiugesiu naujieną pranešiau vyrui. Tačiau jis labai supyko. Norėjo sūnaus... Atėjo laikas gimdyti. Viena, susikrovusi daiktus, išvykau į gimdymo namus. Vyro šalia nebuvo... Pranešus telefonu, kad gimė dukra, nepasveikino ir net neatvyko į ligoninę. Iš ten mane parsivežė tėvai. Grįžus namo prasidėjo dar didesnis pragaras.

Sužinojau, kad jis turi meilužę. Prašiau ją palikti, tačiau jis įsiuto, išvadino mane kvaiša ir šį faktą paneigė. Vyras vis rečiau ir rečiau grįždavo namo, o jei grįždavo, tai visad būdavo girtas ir kvepiantis moteriškais kvepalais, ne kartą išteptu moterišku lūpdažiu kaklu ar marškiniais. Vieną naktį jis vėl grįžo girtas ir nuėjo miegot. Tačiau kaip tyčia vaikas labai verkė. Atsikėlęs iš lovos, jis šaukė nutildyti vaiką. Kūdikis nerimo. Susinervinęs jis prilėkė prie lopšio ir man pasirodė, kad nori trenkti vaikui. Kaip liūtė stojau jos ginti. Griebiau vyrui už rankos, šis šiurkščiai mane stumtelėjo ir krisdama smarkiai susitrenkiau nugarą. Sunkiai atsikėlusi, paėmiau kūdikį ir nuėjau į virtuvę. Supratau, kad nebegaliu daugiau taip gyventi.

Tą pačią naktį susikroviau daiktus ir išvažiavau pas tėvus. Vyras manęs nesivijo. Išliejau daug ašarų. Tikėjausi, kad jis susiprotės, norės, kad sugrįžtume, deja... Praėjo ne vienas mėnesis, įstojau mokytis į kolegiją, papildomai dirbau, kol tėvai prižiūrėjo mažylę. Susitaupius šiek tiek pinigų, išsinuomojau būstą.

Dabar gyvenu dviese su savo mergaite. Ji jau eina į mokyklą. Tačiau gyvena be tėčio, kuris po minėtos nakties daugiau dukra nesidomėjo. Ir tik dabar suvokiau, kokį protingą žingsnį priėmiau, tuomet, pirmą kartą gyvenime sumušta vyro, vyro, kurį taip mylėjau, tačiau sugebėjau mąstyti blaiviu protu ir palikau. Džiaugiuosi, kad nelikau kentėti. Ir aš padarysiu viską, kad pasirūpinčiau savo vaiku. Nors ir viena, tik su tėvų palaikymų, tačiau sugebėjau atsistoti ant kojų ir susikurti laimingą gyvenimą sau ir savo vaikui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys dalyvauja konkurse „Tai buvo mano gyvenimo pamoka – po jos nebebijau nieko“. Padrąsinkite, įkvėpkite tuos, kurie dabar dar tik bando atsitiesti po nelengvos pamokos ar jaučiasi praradę pasitikėjimą savimi ir kitais, „nuleisti ant žemės“ – pasidalykite pasakojimu apie Jums svarbią gyvenimo pamoką, ir nurodykite, ko ji jus išmokė!

Už drąsą ir atvirumą skolingi neliksime – dviem skaitytojams atiteks po Aušros Prasauskaitės knygą „Moterys. 12 Įkvepiančių istorijų“.

Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką čia arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (63)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (47)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (10)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.