Ne veltui skyrybos stresų skalėje yra antroje vietoje po mirties. Taip, mane paliko. Tuo metu atrodė, kad gyvenimas netenka prasmės, žemė slydo iš po kojų. Ryte, pramerkus akis, nesinorėjo atsimerkti, nesinorėjo kvėpuoti, kilti iš lovos, o ką jau kalbėti apie gyventi gyvenimą... Tikrą, visavertį gyvenimą. Tokio jausmo nelinkiu niekam. Tarsi vyksta ne su tavimi, tarsi sapnas ar net baisi fantazija. Tai supras tik tas, kas patyrė panašių pojūčių. O tokių žmonių, kiek parodė laikas, išties yra labai nemažai.
Gyvenimas slinko sava vaga, sakau „slinko“, nes iš tiesų porą metų tik vegetavau, egzistavau. Nemačiau gyvenimo prasmės ir, kas baisiausia, visiškai praradau pasitikėjimą žmonėmis. Tarsi būtų kas pervažiavę, buvo tokia emocinė trauma, kad nesupratau, kas yra juoda, kas yra balta, nes viskas, ką mylėjau, tikėjau, ką turėjau, pagaliau, ką mačiau, persivertė. Išdavystė, matyt, taip skaudžiai kirto per visur, kad atsikvošėti negalėjau ilgai. O gal per daug tikėjau tuo žmogumi, pasitikėjau ir mylėjau. O jis – vis tik žmogus. Klysti juk taip žmogiška. Po kelerių metų paaiškėjo, kad tai ir jo didžiausia gyvenimo klaida. Tačiau laiko neatsuksi atgal.
Praėjo keletas metų. Žaizdos gijo, vyrų dėmesio netrūko, romanų buvo... Šiandien drąsiai galiu pasakyti: „Ačiū Dievui, kad taip atsitiko.“ Turiu gražią šeimą, du nuostabius sveikus ir linksmus vaikus. Fainuolį vyrą. Jį be galo myliu ir branginu, kartais atrodo, kad myliu tikrai daug labiau nei bet ką kitą gyvenime. Daugiau saugau, tačiau ir elgiuosi šiek tiek kitaip.
Žvelgiant atgal, galima sakyti, kad gyvenimas man atseikėjo. Ir atseikėjo su kaupu. Kas nežino visos mano gyvenimo priešistorės, galėtų pasakyti, kad esu tiesiog laimės kūdikis.
O ir ta be galo skaudi patirtis taip pat, manau, išėjo į naudą. Dabar be galo branginu santykius, stengiuosi pati elgtis taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi su manimi. Duobėje perskaičiau begalę gerų knygų, atradau religiją ir Dievą, tokiu būdu smarkiai išaugau ir patobulėjau.
Kas yra atsidūręs tokioje situacijoje, žino, kad jokie paguodimai ir palingavimai nepadės. Kad „laikas gydo žaizdas“ ir kitos banalybės tuo metu beprasmės. Padėtų tik patarimas „skęstančio gelbėjimasis – jo paties reikalas“ ar pan. Net ir perskaičius šiuos rašinius, juk nėra garantijos, kad visoms paliktoms taip pat pasiseks. Lietuvoje gerų vyrų juk taip mažai... Reikia žiūrėti realistiškai, nes tos svaigstančios nuo meilės, ypač jaunos, taip nukenčia. Palieka jas vyrai, ne retai su vaikais. O gamtoje tik patinas ardo lizdus, patelės – ne. Tad būti paliktai, manau, tikimybė išauga vos ne 100 proc.
Tiesiog manau, kiekvienas turi savo likimą, savo kryžių ar karmą. Ir ne mums suprasti, kas yra gerai, o kas yra blogai. Galiu drąsiai patvirtinti konkurso pavadinimą: „Mane paliko: tai geriausia kas man galėjo nutikti.“ O priežastys yra labai objektyvios. Kadangi miestelis mažas, žinau, kad jis negali turėti vaikų. O mane kaip moterį matyt aukščiausiasis nuo to apsaugojo ir apdovanojo. Sėkmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tikriausiai kiekvienas žino tą jausmą, kai širdis tarsi subyra į šipulius – mylimas žmogus taria „sudie“. Vienas tai daro trenkdamas durimis, kitas – žodžius vyniodamas į vatą, o būna ir tokių, kurie atsitveria tylos siena neva taip visiems lengviau.
Vis dėlto, ne veltui sakoma, kad laikas gydo žaizdas, o kartais – ir atveda į protą. Atsisukus atgal pagalvoji, kad mylimasis ar mylimoji padarė savotišką paslaugą – juk dabar geriau.
Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki meilės šventės – Valentino dienos – prašome Jūsų padėti tiems, kurie išgyvena širdies sopulį, ir pasidalinti savo patirtimi, kad išsiskyrimas ne visada sugniuždo, o meilės pabaiga drąsiai gali tapti naujų jausmų pradžia.
Konkurse dalyvauti galite iki vasario 14 d. el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsiskyrimas“.
Konkurse galite dalyvauti trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Išsiskyrimas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia:
Taisyklės:
1. Konkursas vyksta nuo nuo sausio 16 d. iki vasario 14 d.
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a 2014 m. vasario 17 d. burtų keliu iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.
4. Konkurso prizas – knyga „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“.
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.