Pagrobto kūdikio mama prašo pagalbos: mano tautiečiai, lietuviai, prisidėjo prie pagrobimo

 (751)
Esu Renata Katinaitė-Lodh, vakar iš Antakalnio poliklinikos Vilniuje pagrobto 8 mėnesių kūdikio Thor (liet. Toras) mama. Kūdikį pagrobė jo tėvas Kaushik Lodh, su kuriuo pastaruosius mėnesius negyvenau kartu ir tik poliklinikoje sudariau sąlygas matyti vaiką, mat įtariau, kad gali būti planuojamas išvežimas (2015-12-21 buvo pateiktas policijai pareiškimas apie bandymą be mano leidimo išnešti kūdikį iš namų ir apie neadekvatų elgesį).
© Facebook nuotr.

Suprantu, kad šiuo metu esu palaikoma ne visų savo tautiečių, mat ištekėjau už svetimtaučio, bet noriu pabrėžti, kad mano tautiečiai, lietuviai, prisidėjo prie mano kūdikio pagrobimo organizavimo.
Kūdikis pagrobtas 9.30 val. ir iš poliklinikos išvežtas taksi automobiliu į netoliese esantį medicinos centrą, kur galimai jau laukė kita mašina, išvežusi į Rygos oro uostą. Taksi automobilį suorganizavo lietuviai, vienas iš jų laukė poliklinikoje, kol taksi automobilis nuvežė į sutartą vietą K. Lodh su kūdikiu.

Iki tol, mano žiniomis, K. Lodh lankėsi Vilniuje pas teisininkus ir aiškinosi kaip jam būtų galima išsivežti vaiką. Nors ir sukėlė įtarimų, bet niekas apie K. Lodh ketinimus policijos neinformavo.

Esu dėkinga policijos pareigūnams, dėjusiems pastangas surasti pagrobtą kūdikį, bet noriu akcentuoti, kad mano pateiktas pranešimas 112 ir vėliau parašytas pareiškimas su įvykio detalėmis per vėlai pasiekė atitinkamus policijos įstaigos skyrius, ypač atsakingus už tarptautinę paiešką. Pati gavau informaciją, kad K. Lodh planuoja skristi iš Rygos artimiausiu metu, informavau telefonu pareigūnę, bet paaiškėjo, kad su Rygos oro uosto pareigūnais susisiekta tuomet, kai K. Lodh išskrido Turkijos kryptimi.

Sužinojusi apie ketinimą išskristi iš Rygos oro uosto, pati skambinau ir kalbėjau su oro uosto policija, tačiau sulaukiau atsakymo, kad jie galės patikrinti apie galimai registruotus skrydžiui keleivius tik tuomet, kai susisieks Lietuvos policija. Kadangi įvykis buvo paviešintas žiniasklaidoje, tai man labai padėjo piliečiai, pateikdami informaciją apie K. Lodh arba jo galimą buvimo vietą.

Paskutinėmis mano turimomis žiniomis, K. Lodh su kūdikiu pasiekė Turkiją, galimai ten buvo sulaikytas, bet paleistas (nors ir paskelbta paieška), ir yra pasiekęs Jungtinius Arabų Emiratus. Iš ten galimai jis skris į Indiją, Mumbajų, kur gyvena jo tėvai arba apsistos Indijoje pas pažįstamus.

Suprantu, kad vaikų teisių apsaugos atstovai laikosi pozicijos, jog tėvas turi visas galimybes bendrauti su vaiku, jį pasiimti ir vežtis, tačiau šį kartą prašau galvoti kitu aspektu: tai buvo planuotas pagrobimas, kūdikis dar buvo maitinamas mamos pieneliu ir turėjo stiprų ryšį su manimi, tai šiuo atveju vaiko interesai akivaizdžiai buvo pažeisti, jau neminint, kad mano, kaip motinos teisės yra pažeistos.

Paviešinus žiniasklaidoje šį įvykį, sulaukiau informacijos, kad panašus atvejis įvyko prieš dvejus metus. Tuomet Indijos piliečiui pavyko išsivežti vaiką į Indiją ir iki šiol vaikas yra Indijoje su tėčiu.
Labai tikiuosi artimiausiu metu apkabinti savo kūdikį ir norėčiau imtis priemonių, kurios ateityje padėtų išvengti tokių galimų atvejų, kai pagrobiami vaikai ir jie išskraidinami į kitas šalis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI jau pranešė, kad Vilniaus teismas už akių leido suimti Indijos pilietį Kaushiką Lodhą, kuris trečiadienį Antakalnio poliklinikoje, iš savo žmonos lietuvės rankų išplėšė jų 8 mėnesių kūdikį ir paspruko.

Turite panašios patirties? Galite patarti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (49)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (175)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.