Taip, laukti autobuso beveik valandą nėra pasaulio pabaiga. Pavažiuoti 45 minutes atsistojus ir susirietus, kai jis pagaliau atvyksta, taip pat ne tragedija. Juk būna ir baisiau, taip? Ir vis tiek gera nuvažiuoti į Angliją, Prancūziją ar Vokietiją, kur viešojo transporto sistemos kuriamos žmonių patogumui, o ne paverčiamos dar vienu galvos skausmu.
Kartais pagalvoju, kaip jausčiausi gyvendama šalyje, kurios valdžios atstovai stengtųsi žmonių labui? Kur būčiau išgirsta, kur galėčiau neabejoti, kad kita sugalvota reforma kažką mano gyvenimui pridės, o ne atims. Tačiau nelengva įsivaizduoti tai, ko niekada nepatyrei. Lygiai taip pat negaliu įsivaizduoti šios viešojo transporto reformos autorių, besidžiaugiančių savo darbo vaisiais ir besinaudojančių puikiomis „naujųjų“ mikroautobusų paslaugomis (...).
O aš tuo metu dar gerą valandą laukiu stotelėje ir dairausi, kada pagaliau pasirodys tas išsvajotas autobusiukas, ir vis trypčioju vietoje, nes puikiai suprantu, kad ir taip nepatenkintas viršininkas taps
dar labiau nepatenkintas man pavėlavus. Ir galiu džiaugtis, kad kol kas manęs iki pusės nesupa sniego pusnys, ir kojos nešąla – tada jau bus smagu!
Todėl tariu jums AČIŪ, šios reformos kūrėjai, ačiū už tai, kad tokia menka smulkmena sugebėjot taip apsunkinti kasdienybę (...) ir nuoširdžiai linkiu, kad jūsų išblizgintoms valdiškoms mašinoms nuleistų visus keturis ratus – galbūt tada, įlipę į paprasto piliečio batus pamatysite, kokie iš tiesų jie nepatogūs.
Ačiū ir už tai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidlainti savo nuomone? Tai galite padaryti žemiau: