Turizmas verčia trinti rankas iš pasitenkinimo – viešbučiai pilni, ežerai nusagstyti sodybomis, kurios vasaros savaitgaliais prisipildo besišypsančiais lietuvių bei užsieniečių veidais, pajūryje net Nida neišlaikė vidutinės klasės turistų srauto – ten elitą veja lauk pigūs pripučiami atrakcionai ir cukraus vatos mobilieji kioskai.
Emigracija padidino saugumą gatvėse, išvariusi dalį veltėdžių, kurie suprato, kad „ant pašalpos“ sėdėti nebėra kaip, o užsienyje statybos aikštelėse uždirbti „funtai“ grįžta į Lietuvą. Pasakiškas scenarijus – „garbage out, diamonds in“.
Lietuvos Paštas pakilo iš pelenų (prieš tris metus verslininkai, nebeturėdami ko griebtis, naudojosi bet kokio autobusiuko vairuotojo paslaugomis, nes Pašto būklė buvo tragiška), Vilniaus oro uostas tvarkosi puikiai.
Net senoji šiltų vietelių generavimo bei pinigų deginimo krosnis, Lietuvos Geležinkeliai, dirba geriau nei ankščiau!
Taigi atvirai nesuprantu – kodėl šiuo metu Lietuvoje, prieš rinkimus, vyrauja tiek daug sapalionių apie didelių pokyčių poreikį, apie gelbėtojų ieškojimus, apie revoliucijas, pertvarkas ir visas kitas populistines idėjas, kurios Lietuvai per Nepriklausomybę dar nieko gero neatnešė?
Būtent todėl nusprendžiau pasidalinti keliais klausimais bei komentarais keturiomis esminėmis rinkimų temomis, kurių vedamas renkuosi partiją bei jos kandidatų reitingą šiems rinkimams. Rašau ne šiaip sau. Turiu du tikslus:
- Priversti susimąstyti ir pakeisti savo paauglišką poziciją bent vieną protestuojantį LR pilietį;
- Paskatinti tuos, kurie mąsto, aktyviau reikšti savo mintis. Jei DELFI publikuoja mano straipsnį, publikuos ir Jūsų.
Darbo užmokestis
Sakysite jūs man, gerbiamieji varguoliai – „pabandyk pagyventi už minimumą, pažiūresim, kaip tada kalbėsi“. Dirbau už minimumą, buvau nepatyręs, savęs vertinti dar nebuvo už ką, gyvenau pagal rinkos man nustatytą atpildą už mano kuriamą vertę (buvau varguolis, tinka?).
Vėliau vertė kilo, kilo ir atpildas. Kilo darbdavių bei aplinkinių pagarba man ir tokiems kaip aš. Taip gyvenama laisvos rinkos sąlygomis, šiuo metu taip gyvena didžioji dalis Pasaulio. O ko kito galime tikėtis demokratinėje, laisvos rinkos Lietuvoje? Ar tikitės, kad atėję nauji gelbėtojai atims iš turtingųjų ir atiduos vargšams? Ar neatrodo, kad verslas, prispaustas mokėti už kiekvieną darbuotoją dvigubai daugiau, tiesiog pakels kainas ir vėl liksite prie sudužusios geldos, kramsnodami sudžiuvusį gabalą duonos ir keiksnodami tuos pačius „gelbėtojus“?
Ar galvojate, kad gelbėtojų partijose sėdintys milijonieriai sutiks atiduoti savo turtą, kad galėtumėt naują sofą nusipirkti ar į Palangą nuvažiuoti? Ar dar nepavyko suprasti per 22 metus, kad rinkos ekonomikoje niekas nieko nemokamai neduoda ir viskas yra susiję su mūsų pačių veiksmais? Todėl tai ir vadinama laisva rinka – ji yra ribotai kontroliuojama ir joks milijonus iš agurkų išsibūręs caraitis ar pilotas pavargusiu veideliu nesugebės jos varžyti ar kaip kitaip versti rinkos dalyvius elgtis ne pagal rinkos sąlygas. Viskas, kuo tiki sovietais susižavėjusių varguoliu minios, yra tiesiog rinkos iškreipimas ir šūvis tiesiai į koją sau patiems.
Teisinė sistema
Šiuose rinkimuose turimę rekordinį skaičių kandidatų, kurie atvirai tyčiojasi iš Lietuvos teisinės sistemos, nuo jos slapstosi. Tiesą sakant, šito fenomeno visiškai nesuprantu. Kaip galima balsuoti už žmogų, kuris yra įtariamas nusikaltimais Lietuvos valstybei? Ką tuo jūs patys apie save pasakome? Ar mes norime, kad teismai paklustų miniai? Ar mes būsime patenkinti, kad susirinkusi kaimynų minia nuspręstų, kad Jūsų mašina yra ne tos spalvos ir dėl to teismas ją turėtų atimti?
Gal norėtumėte savo rajono davatkoms patiketi savo vaikų švietimo, auklėjimo ir baudimo funkcijas už triukšmą žaidžiant kieme? Gal yra poreikis Linčo teismui? O gal poreikis pakeisti visus Lietuvos teisėjus ir pakeisti kitais? Ką tai turėtų mums suteikti? Krūvą naujų teisėjų, kurie irgi turi gimines, draugus, pažįstamus, verslininkus, kurie juos palaiko, grupiokus, su kuriais praleido kelerius metus, besimokydami teisinių manipuliacijų? Jie priims geresnius sprendimus?
Ar tikrai esate tokie nubukę, kad miniomis reikalaujate revoliucijos vien tam, kad pabandytumėte? Tokiu atveju turite atvirai sau pasakyti, kad esate Viduramžių valstiečiai, kurie be skrupulų ir su džiaugsmu sudegintumėte bet kurį kaimyną vien dėl to, kad jo veiksmai jums nėra labai aiškūs, jo butas geriau įrengtas, o bet kuris kankinį vaidinantis vietinis rajono pranašas nuo šiol bus jūsų revoliucinės politinės pozicijos pagrindas (argumentai, įrodymai ir šaltas protas tik vagims, eretikams ir pedofilams, ar ne?).
Energetika
Energetikos sektoriaus progresu apskritai labai džiaugiuosi. Man, kaip Lietuvos patriotui, ateina šventė sulig Kalėdomis, kai pamatau, kaip šnypšdami spiegia įvairaus plauko rusų statytiniai, jų valdomų kompanijų vadovai, užsienio struktūrų finansuojami „ekspertai“. „Nestatykime, per brangu, nesaugu, per daug kainuos“ – zyzia jie, pasislėpę už pragmatizmo šydo ir toliau stengiasi išpešti kuo daugiau pelno už elektrą, dujas, šildymo paslaugas, nes mato, kad ateina paskutinioji. Aš nekenčiu šitų komunistinių atliekų ir tikiu, kad Lietuva gali ir turi pasistatyti tai, ko jai reikia ir gauti iš to ekonominę naudą.
Ir tik prašome nekliedėti apie žaliąją energiją. Pasiskaitykite, kiek tai kainuoja, kiek tai užima ploto, kokie yra suteikiami galingumai. Tai, palyginus su jau dabar pasiruošusiais dirbti Visagino specialistais, išvis keista, kodėl tų eko-fašistų kas nors išvis klausosi. Šia tema aš net klausimų neturiu. Šimtai šalių sugeba, sugebėsime ir mes. Ir gyvensime nepriklausomi. Ir nereikės klausytis tų skiedalų apie „derybas“ su šalimi, kuri valdoma praktiškai diktatu, o ekonomika remiasi tik gamtos ištekliais (pagalvokite – net šaldytuvo ši didžiausia plotu šalis pasaulyje pasigaminti nesugeba).
Valstybės skola
Parašysiu trumpai. Valstybės skola yra kaupiama, dabar mums reikia išpirkti emisijas, kurios buvo išleistos populistu ir visų kitų, kurie neigė krizę, laikais. Kol neatėjo išpirkimo laikas (ši kadencija), tai nebuvo valstybės skola. Dabar ji tapo valstybės skola, nes reikėjo skolintis.
Skola padidėjo ir dėl to, kad kad putlioji Velykų bobutė pradėjo švaistytis pinigais kaip girtas jūreivis, išlipęs į krantą ir sugebėjo per pora metų kone sužlugdyti visos valstybės socialinę sistemą (čia dar vienas puikus pavyzdys kai pradedama gerti degtinę už pinigus, pasiskolintus iš greitų kreditų bendrovės. Pagirios tokiu atveju būna dvigubos).
Išvados
Aš tikiu į valstybės ir tautos evoliuciją, į žingsnius pirmyn, į darbą, į rezultato siekimą. Aš noriu, kad mano šalis, kurią aš myliu, būtų valdoma žmonių, kurie būtų geriausi mūsų pavyzdžiai ir išsimokslinę, nepopulistiniai lyderiai, sugebantys priimti sprendimus, kurių reikia, o ne kurių norisi eiliniam tinginiui, neatsipeikėjusiam, kad tarybiniai laikai baigėsi ir reiks pradėti dirbti nuoširdžiai, o ne kaip kolūkyje.
Aš viliuosi ir stengiuosi, kad Lietuvą valdytų ne seni komunistus garbinantys bei nuo teisėsaugos besislapstantys „politikieriai“, kurie eina į politiką tik tam, kad NIEKO daugiau nesugeba – tik stovėti tribūnoje ir bambėti apie nieką (žmaniū skūrdinymą palytika, naktynę mokesčiū reforma!). Už juos balsuoti vien tam, kad paprotestuoti ar kam „parodyti savo vietą“ yra tas pats, kas leisti pirmam pasitaikiusiam statybininkui plombuoti tau dantį vien dėl to, kad dantistas tave runkeliu pavadino.
Nemanau, kad lengva rasti tikrai puikių politikų (visų pirma dėl finansinių apribojimų – už 7000 Lt atlyginimą dirbti išskirtinai protingi žmonės neina, o elgetauti, manipuliuojant komisijų pozicijomis ir kanceliarinėmis išlaidomis savigarba tikrai neleidžia), visose šalyse pilna nevykėlių. Aukšto lygio politikų ir tarp dabartinių valdančiųjų nėra daug. Jie dar turi tartis su prastesniais už save, jie dar turi atsakinėti į kvailus klausimus, taikstytis su žalingais pasiūlymais, o ir pačių kompetencija neretai nuvilia.
Tačiau aš tikiu, kad tai - pradžia. Aš džiūgauju matydamas, kaip jaunimas palaiko dabartinę Vyriausybės poziciją, vilties man suteikia ir vyresnioji karta, tarianti: „dabartinė valdžia nėra labai gera, bet geresnės mes dar neturėjome“.
Atsakingumo renkant šį kartą, bendrapiliečiai!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!