Nenorėčiau būti apkaltintas šališkumu ar visišku neišmanymu, todėl paminėsiu, kad savo įsitikinimais esu liberalas, šiemet balsavau už konservatorius (ir toliau balsuosiu už tuos pačius konservatorius arba liberalus), manau, kad V. Lansbergis yra viena iškiliausių Lietuvos asmenybių, o A. Kubiliaus vyriausybė – stipriausia Lietuvos istorijoje. Pats 25 metus turiu nuosavą verslą ir tiek pat laiko profesionaliai investuoju į vertybinius popierius JAV.
Tačiau prie visos pagarbos šiai partijai ir jos nariams, turiu labai tiesmukiškai ir nediplomatiškai pareikšti – žmonės, Jūs tiesiog atrodote (o gal ir esate) per daug arogantiški, pasipūtę ir atgrasūs. Daugeliui! Taip pasakė mano mama, kai paklausiau, kodėl ji nebalsavo už konservatorius. Tai ir yra pati pagrindinė priežastis, kodėl taip skaudžiai „gavote į kaulus” antrame ture. Daugelis vėlesnių Jūsų samprotavimų apie pralaimėjimo priežastis yra, švelniai tariant, naivūs ir juokingi. Antrame ture balsavimas vyko ne už kažką, bet prieš Jus, konservatorius, kurie (koks paradoksas ) šiaip jau yra pagrindinis Lietuvos ramstis, kurie turi tiek stiprių žmonių, kiek neturi visos kitos partijos kartu sudėjus, kurie visada nuosekliai stūmė Lietuvą į Vakarus! Kaip tai gali būti?
Dar nuo V. Lansbergio laikų (prie visos pagarbos), kai dalis Lietuvos buvo išvadinta šunauja, tas susireikšminimo, pasipūtimo ir visažiniškumo tonas slegia konservatorių partiją. Ar pamąstėte kada, kodėl tiek V.Lansbergis, tiek tikrai Lietuvai daug gero padaręs A.Kubilius, tiek R.Juknevičienė visada buvo patys nepopuliarausi politikai? Juk tai ne šiaip sau. Tai šunauja išvadins kažką, tai V.Matijošaitį – milicininku, tai pareikš, kad tauta neatsirenka už ką balsuoti, suprask – asilai. Sėdit sau kaip karaliai soste ir įsivaizduojat, kad esate patys pačiausi! Taigi ir nesistebėkit, kad kai kurie žmonės tiesiog Jūsų nemyli, nemėgsta ir niekada už Jus nebalsuos. Tiesiog nebalsuos dėl priešiškumo Jums.
Žmonės, ypač vyresnės kartos, neskaito tų programų, nesigilina į pažadus (juo labiau, kad niekas jų po rinkimų nesistengia įgyvendinti). Žmonės „perka” emociją ir dažniausiai balsuoja pagal paprastą pasirinkimą „patinka – nepatinka”. Tai duokit jiems tą emociją! Negaliu suprasti, negi neturit viešųjų ryšių specialistų, kurie patartų, kaip reikia elgtis, kaip formuoti partijos įvaizdį ir kokiu apskritai reikia būti politiku? Pažiūrėkit į kad ir tuos pačius vakariečius. Ten kandidatai, partijų lyderiai ir apskritai politikai visais įmanomais būdais (tiesa, ne visada nuoširdžiais) stengiasi rinkėjui tapti savais, spaudžia rankas, daug šypsosi, bendrauja, bando suprasti žmones, mylėti juos ir jokiu būdu bent jau viešai nesijuokti iš jų, nemokyti ar šaipytis. Aišku, sakysit, čia yra dalis žaidimo, dalis politikos, bet čia taip pat yra ir bendravimo kultūra, pagarba ir nuoširdumas. Kodėl visi myli V.Adamkų? Teko jam spausti ranką kažkada, tai toks mielas žmogus, norisi jį apkabinti, atsivesti į svečius, atrodo, viską dėl jo padarytum, jau nekalbant apie balsavimą. Tu tiesiog jauti, kaip jis myli žmones ir stengiesi atsilyginti tuo pačiu.
O pas Jus kas? „Kvaili“, „neišmano“, „nesupranta“, „mes žinome geriau“, „šunauja“, „milicininkai“ ir taip toliau. Tad ir nesistebėkit, kad turite tokį rezultatą. Kokie bebūtumėte protingi ir sumanūs, žmonės, ypač vyresni, vis tiek dažniausiai balsuos už tuos, kurie pirmiausiai neša gerą emociją, o ne už tuos, kurie yra labiau kompetetingi. Toks jau tas yra netobulas gyvenimas, nieko nepadarysi. Charizma yra įgimtas dalykas, tačiau daug galima pasiekti paprasčiausiu supratimu, tolerancija, gebėjimu klausytis, nereikia skubėti teisti, auklėti ir smerkti.
Girdėkit, ką Jums sako, nusileiskit nuo savo sosto ant žemės, stenkitės dirbti taip, kad Jus laikytų savais, kad žmonės jaustų rūpestį, pagarbą ir toleranciją. Tai nėra lengva. Sunku išlaikyti balansą, kai reikia priimti nepopuliarius, bet svarbius ateičiai sprendimus, būti geram ir kartu kovoti už savo įsitikinimus. Tačiau reikia to siekti ir labai stengtis, jei jau eini į politiką. Keiskitės dėl savęs ir dėl Lietuvos. Tada Lietuva mylės Jus ir tik tada turėsite galimybę padaryti daug daugiau dėl jos, nei dabar. Ar taip bandysite pasikeisti – rinktis Jums. Ar pavyks, – pažiūrėsim. Bet kokiu atveju dėl visko, kas su Jumis vyksta, kalta ne aplinka, ne rinkėjai, ne Lietuva, o tik Jūs patys, taigi, – galvokit!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!