Daugelis jaunų šeimų emigruoja, nes Lietuvoje nėra sukurta šeimai palankios aplinkos. Pirmiausia, nėra patrauklios mokesčių politikos tėvams, auginantiems vaikus. Keli litai pridedami prie algos neišspręs demografinės problemos, nes mūsų šalyje auginti vaiką - prabanga. Sauskelnės, rūbeliai, lovytės ir kiti kūdikio priežiūros reikmenys kainuoja pasakiškus pinigus. Visada stebėjausi mūsų prekybininkų godumu, nes tokios pat vaikiškos prekės užsienyje kainuoja perpus pigiau.
Antra, nėra lanksčių darbo formų. Dirbdamas tik kelias valandas per dieną Lietuvoje neuždirbsi oriam pragyvenimui, o daugelis darbdavių tokių darbuotojų net nepriima į darbą.
Trečia, priežiūros paslaugos sunkiai prieinamos. Opiausias yra valstybinių vaikų lopšelių-darželių klausimas didmiesčiuose. Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys tėvai neįstengia leisti vaiko į privatų, nes 1000 Lt - tikrai dideli pinigai. Palyginimui, mano draugė leidžia savo vaiką į valstybinį darželį Norvegijoje, kur moka panašią sumą, bet, žinoma, jos uždarbis dešimt kartų didesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje.
Nepriklausomybės laikotarpiu vaikų lopšeliai - darželiai Lietuvoje buvo intensyviai uždarinėjami, vietoj jų įsikurdavo biurai. Daug naujų šiuolaikiškų mikrorajonų pastatyta Vilniuje, o kiek naujų darželių? Dėl mokinių stygiaus uždarinėjamos pradinės mokyklos, galbūt jų patalpose galima būtų steigti valstybinius darželius? Valstybė finansuoja valstybinius darželius, o jei tą sumą pervestų tėvams ir jie patys pasirinktų į kokį darželį jų atžala lankys.
Norėčiau, kad vyriausybė parodytų tikrą, o ne popierinį dėmesį šeimoms auginančioms vaikus ir ne tada, kai artėja rinkimai, nes mūsų greit neliks ir dviejų milijonų...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!