Nuomonė. Seimo nariams - privalomas Lietuvos istorijos žinių patikrinimas!

 (10)
Žmonės vis mažiau susimąsto, ką vis dėlto reiškia būti lietuviu. Šiuo straipsniu atskleidžiu savo nuomonę apie dabartinę padėtį visuomenėje ir apie tai, kaip mes galėtume prisidėti prie geresnės ateities.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ką man reiškia būti lietuviu? Tikriausiai vienas rečiausiai iškylančių klausimų šiuolaikinio paauglio galvoje. Nejaugi paaugliai vis rečiau susimąsto, jog šalis, kurioje jie gyvena, yra mūsų paveldas? Nejaugi jie nesupranta, jog dėl to, ką dabar turime, mūsų tėvai ar seneliai ne taip senai kovojo?

Šiuolaikiniam paaugliui nebeįdomi mūsų šalies praeitis, mūsų papročiai ir paveldas, jie mieliau eina į vakarėlius, žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri ,,bukinamas“ televizijos laidas apie mūsų „elitą“. Nereikia ieškoti toli, paklauskite bet kokio paauglio, ar jis yra savo šalies patriotas. Manau, labai mažas procentas visų paauglių atsakys teigiamai. Mūsų visuomenė mums pasakoja, jog mes turime laikytis įstatymų, turime laikytis visuomenės nustatytų moralės normų, jiems yra neįdomu, ar tu esi patriotas, ar ne.

Senovės išminčiai yra pasakę „Mes nepaveldime žemės iš savo protėvių, mes pasiskoliname ją iš savo anūkų“. Aš šį pasakymą suprantu, jog mūsų ateinanti karta bus mūsų klaidų taisytojai, jiems bus užkrautas darbas atitaisyti mūsų klaidas, o jeigu mes neišmoksime mylėti savo šalies, mes jiems tik pasunkinsim darbą. Taigi kodėl mes nesiimame iniciatyvos ir nemokome jų būti patriotais, nemokome jų mylėti savo tėvynės?

Mokykloje mokoma Lietuvos istorijos, tai yra puiku, bet to neužtenka, mes turime mokyti vaikus nuo pat mažens mylėti ir gerbti savo kraštą bei žmones, gyvenančius jame. Jeigu jie išmoks mylėti savo kraštą nuo pat mažens, jie pavers Lietuvą geresnę vieta gyventi mums visiems.

Mūsų šalies politikai yra tie, kurių mūsų tauta klauso, nori jie to ar ne, tai kodėl gi jie neparodo mums pavyzdžio ir nepradeda elgtis kaip savo šalies patriotai? Kodėl norint būti Seimo nariu nebūtina žinoti savo šalies istorijos? Paklauskit bet kurio politiko, kada buvo pasirašyta Liublino unija, kokiame šaltinyje buvo paminėtas Lietuvos vardas pirmą kartą, manau, tik vienetai atsakys teisingai.

Aš nesakau, jog jie privalo mokėti visą istoriją nuo A iki Z, bet bent jau pagrindinius dalykus kiekvienas politikas privalo žinoti, juk politikai yra Lietuvos aukščiausi atstovai, jie sprendžia, kaip mums reikia gyventi. Yra daug Seimo narių, kurie sėdi minkštuose krėsluose ir diktuoja savo taisykles, nors jie net nežino, ką mūsų tauta atidavė, kad galėtų klausyti tų taisyklių. Jie yra labai patogioje pozicijoje ir niekas jiems neprieštarauja, žmonės skundžiasi, kaip jiems blogai, bet dėl to nieko nedaro. Aš manau, jog kiekvienas Seimo narys turėtų laikyti Lietuvos istorijos egzaminą kas porą metų.

O kas, jeigu mūsų šalį vėl okupuotų? Kiek iš tų Seimo narių stotų prieš tankus, jeigu mūsų tėvynę vėl norėtų atimti, kiek iš jų pasielgtų patriotiškai? Yra daug paauglių, kurie nori studijuoti politiką ir, jeigu jie matys tokius pavyzdžius kaip dabartiniai kai kurie Seimo nariai, jie susidarys visiškai klaidingą požiūrį į politiką.

Mano manymu, kiekvienas turėtumėme užduoti sau klausimą, ką man reiškia būti lietuviu, ką aš darau, kad mano valstybė būtų geresnė man ir visiems aplinkui. Kiekvienas turėtų gerbti, mylėti ir aukštinti savo tėvynę, juk mūsų šalies istorija, gamta ir kalba yra svarbiausi dalykai mūsų gyvenime ir mes turime juos saugoti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Papasakojo apie darbą kazino: spjaudymas ir stumdymas dar ne blogiausia (73)

Pastaruoju metu vis dažniau susimąstau, ar tikrai Lietuvoje gyventi taip gera? Vos tik įjungi žinias, internetą ar šiaip pradedi pokalbį su pažįstamais iškart girdi: kainos kyla, algos mažos, ne gyvenimas, o išgyvenimas.

Susidūrimas su nepriklausomybės kartos jaunuoliu – jo nerimas turėjo priežastį (43)

Skaičiau Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės straipsnį „Kaip mus žalojo“. Idomus sutapimas, bet kaip tik pastaruoju metu teko bedrauti su studentu iš Lietuvos – jaunu žmogumi, ieškančiu vietos po saule. Nereikėjo ilgai bendrauti, kad pasidarytų aišku, jog tas ieškojimas kitoks negu jo bedraamžių.

Kelionė į Kražius: miestelio kultūra ir neaiški „Naisių bendruomenės“ iniciatyva (32)

Po nusisekusios ir daug teigiamų įspūdžių palikusios kelionės į Kauną gavau dar vieną pasiūlymą aplankyti kitą Lietuvos vietą – nedidelį, bet daugeliui gerai žinomą (ar bent jau girdėtą), žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusį Kražių miestelį, įsikūrusį Kelmės rajone.

Norime įspėti poilsiautojus: žygis baidarėmis po liūčių virto košmaru (384)

Praėjusį savaitgalį patirtą košmarą plaukiant baidarėmis mūsų draugų grupelė prisimins dar ilgai. Tad savo pareiga laikau įspėti kitus šalies gyventojus nekartoti mūsų klaidų ir gerai pagalvoti, ar esate pajėgūs plaukti Lietuvos upėmis, kurių vandens lygis po rekordinių liūčių smarkiai pakilo. Visiškai to nenorėdami, mes ne tik smarkiai rizikavome savo gyvybe, bet ir patuštinome pinigines labiau nei planavome.

Palangiškio nuomonė: ir taip suprastėjusiam sezonui kenkia ne laiku vykdomi statybos darbai (14)

Seniai, oi kaip jau seniai šviesios atminties maestro Stasys Povilaitis savo išlavintu balsu dainavo, o gražuole Palanga! Šiam straipsniui, manau, labiausiai tinkamas pavadinimas būtų, o nesiliaujančių statybų Palanga!