Nuomonė. Reikia pripažinti emigrantus

 (15)
Kadangi ne taip lengva „susimatyti“ su visais lietuviais, tai bent jau pakviesiu jus susimąstyti. Ne apie laiku nesumokėtus mokesčius, artėjantį kursinio rašto darbo grąžinimo terminą ar dar bala žino ką. Šio straipsnio pagrindinis tikslas – rašyti ne apie balos ir jos gyventojų išmintį, o apie gerokai svarbesnius ir aktualesnius klausimus, kurie, kaip ir įprasta Lietuvoje, veikiau yra nutylimi, nei viešinami. Šis mano straipsnis skirtas lietuvių tautos išlikimo klausimui nagrinėti bei pasiūlymams, ką turėtume daryti.
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Vyraujantis diskursas

Dažniausiai visos temos apie emigraciją susideda iš kelių variantų: sėkmės istorijos, nesėkmės istorijos ir galiausiai – lietuvių išnykimo. Dažniausiai apie emigraciją mėgstame kalbėti skaičiais. Pavyzdžiui, tyrimų agentūra „Sprinter tyrimai“ yra nustačiusi, kad iš Lietuvos emigruoti ketina 25,4 proc. žmonių.

Pasauliniu mastu vykdytas tyrimas „Decoding Global Talent“ apklausė 200 tūkstančių žmonių iš 189 valstybių. Žinoma, kad tokiame tyrime dalyvavo ir lietuviai kartu su „pusbraliukais“ estais ir čekais, kurie turi net iki 70 proc. galvojančių emigruoti tautiečių. Šiek tiek už mus aktyvesni yra lenkai, kurių net 80-90 proc. susimąsto apie emigraciją. Vis dėlto, norisi būti optimistu ir pastebėti, kad vienas dalykas yra susimąstyti apie emigraciją, antras – ketinti emigruoti ir trečias – emigruoti.

Tai apie ką tuomet turėtume susimąstyti? Akylas skaitytojas jau veikiausiai pastebėjo, kad nors ir pripažįstu emigracijos grėsmę, tačiau ketinu žvelgti į ją šiek tiek kitu kampu. Manau, kad viena didžiausių grėsmių, kuri tikrai ne vieną šeimą priverstų palikti Lietuvą, yra XXI a. galimai pasikartosiantys XX a. įvykiai. Niekas kitas taip nepaskatina emigracijos augimo, kaip bėgimas nuo sužvėrėjusių okupantų. O jei nebėgsi, tavęs lauks kelionė traukiniu į Sibiro tolius.

Žinoma, yra trečias kelias, kurį pasirinko mano protėviai – paimti ginklą į rankas ir eiti į mišką. Dar vienas kitas veikėjas gali sėkmingai pakolaboruoti ir padaryti neblogą karjerą. Nuojauta kužda, kad susiklosčius tokiam scenarijui mes pamatytume didelę dalį dabartinio politinio elito. Kad ir kaip nesmagu pripažinti, tačiau būtent su tuo susidurtų Lietuva, jeigu Vladimiras Putinas nuspręstų žengti į Baltijos šalis. Nors NATO vykdytų savo įsipareigojimus, tačiau, kaip pastebėjo vienas žinomiausių karo filosofų Carl von Clausewitz savo veikale „Apie karą“, „Karą nėra taip lengva pabaigti, kaip pradėti.“ Žodžiu, tiesa labai paprasta: jeigu kyla karas, mūsų šalį paliktų daugybė žmonių, ir tai neabejotinai yra didžiulė grėsmė tautos egzistencijai. Štai apie ką mes pirmiausia ir turėtume susimąstyti. Apie egzistencines grėsmes ir jų prevenciją.

Ką galime padaryti?

Vienas pagrindinių žingsnių, kurį turėtume žengti tam, kad išliktume kaip tauta, yra emigrantų pripažinimas. Šiandien, kaip tiksliai pastebi VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius, „Į išvažiuojančius žmones mes žvelgiame, kaip į išdavikus“.

Mums palikti Lietuvą yra tolygu nusikaltimui, o ne nelaimei. Šis ciniškas požiūris suformuotas LTSR laikais ir visiškai svetimas mūsų tautai, kuri po pasaulį blaškėsi dėl Hitlerio ir Stalino tironijos, o ne dėl kažkokių arogantiškų įgeidžių. Taigi, privalome pripažinti emigrantus ir į mūsų šalį sugrąžinti bent jau jų idėjas, jeigu ne juos pačius. Tai padaryti galime vienydamiesi ir atgaivindami ryšį su išeiviais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (51)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.