Toks nesantaikos kurstymas ir baimės atmosfera jiems kaip oras reikalingi siekiant išsilaikyti valdžioje.
Šiame krašte gyvena nuoširdūs, paprasti žmonės, kuriems nerūpi Jūsų politiniai žaidimai. Jie nori gyventi ramiai, auginti vaikus, kurti šeimas, turėti darbą, sotų duonos kąsnį. Mes, šiame krašte gyvenantys, dirbantys, kasdien susiduriantys su eilinių žmonių problemomis ir rūpesčiais, iš tiesų matome realią padėtį. Mėginimas sunaikinti mūsų mokyklą – tai tik vienas iš daugelio visų Jūsų darbų, siekiant pašalinti bet kokią lietuviškumo ir laisvo žodžio apraišką Vilniaus krašte.
Apsimetę geradariais, Jūs žmonėms kalbate apie lietuvius, kurie Jus skriaudžia, ir šmeižiate Lietuvos valstybę. O mainais už tarnystę LLRA nacionalistiniams interesams (pavyzdžiui, siekdami, kad tėvai atsiimtų vaikus iš lietuviškų mokyklų), siūlote darbą ar kitokias materialias gėrybes. Jūs patys kuriate nesantaiką, eskaluojate tautinį klausimą, nors vietiniams žmonėms tikrai nerūpi tautinio atsiribojimo nuo valstybės idėjos.
Ir lietuviai, ir lenkai nori ramiai gyventi, dirbti ir kurti. Jie puikiausiai tarpusavyje sutaria, bendrauja ir bendradarbiauja.
Švietimas visais laikais buvo prioritetinė sritis. Tik per švietimą, kultūrą galima daryti įtaką mažesnių miestelių ir kaimų žmonėms. Ar tik ne dėl to savo paskutine mokyklų reorganizacija Jūs panaikinote be išimties visas mažesnes, nors kiek „lietuviškos dvasios“ turinčias mokyklas?
Visuomenei teigiate, kad nieko nenaikinate, kad klasės tampa skyriais. Kokiais skyriais? Mokyklų, kurių vadovybė paklusniai vykdo Jūsų politiką? Panaši situacija ir darželiuose. Išdidžiai teigiate – viename ar kitame darželyje atidarytos lietuviškos grupės. Kas iš tų grupių, jei darželio vadovybė paklusni LLRA tarnaitė ir nenori tinkamai įgyvendinti pilietinio ir dorinio ugdymo, o darželio auklėtojos kalba laužyta lietuvių kalba?
Taip, suprantame, didžiausia bėda net ne Jūs ir Jūsų politika. Didesnė bėda pačios Lietuvos valstybės institucijų neveiklumas, neryžtingumas, abejingumas. Po Jūsų pareiškimų apie mistinę tautinę nesantaiką, gąsdinimų „pilietinio nepaklusnumo“ akcijomis, verkšlenimais apie neva skriaudžiamas tautines mažumas – net Lietuvos valstybės aukščiausi rinkti ar skirti pareigūnai pabruka uodegą. Dažnai užmerkiamos akys, štai tuo Jūs ir naudojatės. Tik nereikia čia painioti vietinių gyventojų.
Tarsi anekdotą skaitome Jūsų „istorijas“, kaip vietiniai gyventojai gamina lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais ir kabina juos ant namų ir visi savo noru... Čia, ko gero, jau jokių komentarų nereikia...
O gal atsakytumėte, kodėl autobusai važinėja į Wilno. Gal Lietuvos gyventojų paprasčiausiai niekas neinformavo, kad pasikeitė sostinės ir kitų gyvenviečių pavadinimai? Neklaidinkite Lietuvos žmonių!
Grįžkime prie mūsų mokyklos. Norėtume sužinoti, kiek galima tyčiotis iš mūsų ir iš valstybės, meluojant teismams bei žmonėms? Taip, mūsų mokykla maža. Nors klasės komplektuojamos pagal visus įstatymus, pinigų jai nepakanka. Bet jūs puikiai žinote, kokių piniginių sumų trūksta merdinčioms lenkiškoms pagrindinėms ar vidurinėms mokykloms, kuriose personalo skaičius kone prilygsta mokinių skaičiui, o klasės sudaromos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus.
Jūs prašote Vyriausybės išimčių klasių komplektavimui, teigiate, kad tvarkotės puikiai ir lėšų tokioms pustuštėms mokykloms išlaikyti Jums pakaktų. Nors, akivaizdu, kad iš mokinio krepšelio joms išgyventi nėra jokių galimybių. Jūs gudriai paliekate rajono mokyklose keletą nesukomplektuotų lietuviškų klasių, kad turėtumėte argumentą – štai, ir lietuviškos klasės, mes ir joms taikom nuolaidas.
O mokykla, mokytojas visada kaimo žmogui buvo autoritetas. O Jums - svarbiausia grandis Jūsų politikai vykdyti. Jūs išgalvojate nesamą priešą – Lietuvos valstybę bei lietuvių tautą ir mokytojų, kultūros darbuotojų pagalba darote įtaką mokinių tėvams, bendruomenėms, siekdami galutinio tikslo - palankaus Jums balsavimo per rinkimus. Tikrai ne dėl pritarimo Jūsų skleidžiamai nacionalistinei ir nesantaiką kurstančiai politikai, o dėl baimės prarasti darbą, dėl ramybės žmonės paklūsta. O kai valdžia Jūsų rankose – tada jūs jaučiatės vienvaldžiai, tarsi ne Lietuvos piliečiai. Prisidengdami rinkėjų – eilinių šio krašto gyventojų valia – jų vardu atliekate savo darbelius. Beje, kai skelbėte savo sprendimus apie mūsų mokyklos reorganizaciją, susidūrėte su visos kaimo bendruomenės nepritarimu. Kodėl tada į jų valią neatsižvelgėte. Juk šie žmonės taip pat jūsų rinkėjai, ar ne tiesa?
Ir dar apie lietuviškas mokyklas. Dažnai minite skaičių – 60 procentų – tokią dalį Vilnijos krašte sudaro ne lietuviai. Jeigu atimsime dar kokių dešimt procentų (kas visiškai natūralu valstybėje, kai tėvai, siekdami geresnės ateities, vaikams parenka mokyklą valstybine kalba), išeitų, kad bent pusę šio krašto mokyklų turėtų būti išimtinai lietuviškos. Kokia reali situacija? Rajone veikia penkios vidurinės lietuviškos ir net penkiolika lenkiškų mokyklų. Viena lietuviška pagrindinė mokykla ir net dešimt lenkiškų. Tai kur lygios galimybės? Kas iš tiesų ką skriaudžia?
Jūs nevykdote teismų sprendimų, pažeidžiate Lietuvos įstatymus, o šiame Pietryčių Lietuvos krašte teigiate, kad jus šmeižia. Juk žinote, kad teismams rašote visišką netiesą. Kai teismas Jums uždraudė atlikti veiksmus, susijusius su mūsų mokyklos reorganizacija, jūs, nepaisydami nutarties, atvykote septynių žmonių komanda su mokyklos perdavimo – priėmimo aktu ir reikalaujate jį vykdyti. O teisme sakote, kad dokumento projektas, kuriame viską, kas sukurta per 18 mokyklos gyvavimo metų, ketinote perduoti lenkiškai gimnazijai, – mistinis, kelių mokyklos mokytojų išgalvotas. Taip pat teigiate, kad į mokyklą tąkart atvykote su kitų mokyklų direktoriais spręsti organizacinių klausimų. Tik kokiu klausimu – pamiršote nurodyti.
Mus daug kas palaiko, pritaria, o ir žino, mato tikrai ne mažiau negu mes. Bet – tyli. Čia dar egzistuoja savi įstatymai. Žmonės įbauginti, bijo dėl darbo vietos, saugumo, taip pat savo viršininkų, seniūnų. Mažai kas išdrįsta kalbėti. Mokykloje susidarius lietuviškai priešmokyklinei grupei, Jūs drįstate važinėti pas žmones į namus ir reikalauti - grasindami, gąsdindami - kad tik jie atsiimtų prašymus priimti vaiką mokytis mūsų mokykloje. Tuo tarpu dedate visas pastangas kurti ir išlaikyti priešmokyklines grupes bei lenkiškas klases Jums lojaliose aplinkinėse mokyklose.
Nežiūrint to, tikime, kad ir šiame krašte, anksčiau ar vėliau žmonėms atsivers akys, jie išdrįs kalbėti, nes jie taip pat nori gyventi kaip normalūs laisvos šalies - Lietuvos - piliečiai, o ne tik egzistuoti kaip uždaro regiono žmonės – tik kaip LLRA tarnai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!