Nuomonė. Kokia turi būti meilė?

 (32)
„Prieš įsimylėdamas išmok vaikščioti per sniegą nepalikdamas pėdų“ – byloja išmintis. Ką gi tai galėtų reikšti? Ši išmintis skirta ne kūrybingumui vystyti – sugalvoti kokį nors būdą vaikščiojimui per sniegą nepaliekant pėdų, bet įsisąmonimui, kad meilė galima tik atsisakius savo norų tenkinimo vardan kito norų. Einant aš nepalieku pėdų, nes einu jau ne aš. Taigi, aš, psichologas Tadeuš Račas, dabar apie tai ir kalbėsiu.
© Shutterstock nuotr.

Praeitame amžiuje psichologai ginčijosi, kas žmogui turi didesnę įtaką, - paveldimumas ar auklėjimas arba kitaip - genai ar aplinka. Ginčas beprasmis, todėl ir neišsprendė jo. Kodėl? Todėl, kad paveldimumas yra taip pat aplinka: genuose užkoduota informacija kokiam būti organizmui ir psichikai - genas yra „aplinkos instrumentas“ kaip tarkim pedagoginė metodika.

Ta informacija „eina“ iš praeities - vaiko dar nėra, gamta per tėvus, per jų genus formuoja būsimą vaiką. Taigi, žmogų formuoja aplinka. Nereikia manyti, kad aplinka formuoja tik vaiką, o suaugęs - laisvas. Žmonių elgesyje pastebėtas reiškinys, kurį socialiniai psichologai įvardino konformizmu: jeigu visi aplinkui nusidažys plaukus, tarkim žaliai, tai ir jūs nusidažysite.

Mūsų socialinė aplinka - vartojimo kultūra. Tai žinoma. Pagrindiniai vartojimo kultūros principai yra du - laimė turėjime (ne tik daiktų, bet ir žmonių, vardų, „prestižinių“ profesijų ir pan.) ir mainų („tu man, aš tau“). Vartojimo kultūroje žmonės myli ne tiesiog, jie myli už kažką ir norėdami suprasti meilę klausia savęs - „už ką“, „už ką tu mane/aš tave myliu?“.

Priklausomai nuo atsakymo išskiriamos trys mylinčiųjų pozicijos (pagal Osho): vaikiška meilė, suaugusiųjų meilė ir tobula meilė. Vaikiška meilė - „myliu už tai, ką tu darai man arba duodi man“. Mylinčio žmogaus pozicija - „jeigu aš tave myliu, tai tu privalai...“. Pavadinimas neturi mūsų klaidinti, taip myli ne tik vaikai. Suaugusiųjų meilė - „myliu už tai, kad turiu galimybę daryti tau arba duoti tau“. Mylinčio žmogaus pozicija - „jeigu aš myliu tave, tai aš privalau...“.

Čia reikėtų paaiškinti plačiau. Suaugusiųjų meilės pozicijoje dominuoja psichikos struktūra Sigmundo Froido pavadinta „super ego“ - tai svetimas mūsų psichikoje, tai visuomenės įtaka. Puikus pavyzdys būtų posakis - „vyras privalo uždirbti, o žmona privalo gaminti, maitinti šeimą“. Tobula meilė - „myliu už tai, kad tu esi“. Mylinčio žmogaus pozicija - „myliu visus žemės gyventojus, maždaug apie septynis milijardus“.

Pagalvokite apie meilę, tarkim, geriantiems odekoloną dvokiantiems benamiams, psichiatrinės ligoninės pacientams, žudikams, pedofilams, okupantams ir t.t. Na ir vėl - „myliu už tai, kad ...“. Vartojimo kultūroje meilė tampa instrumentu asmeniniai naudai gauti. Čia mylintis žmogus - egoistas („ego“ yra lotyniškas „aš“ atitikmuo). O ką gi myli egoistas? Teisingai, egoistas myli tik save. Painiavai išvengti siūlau žodį „meilė“ vartojimo kultūroje pakeisti žodžiu „egoizmas“.

Tik „pereinant“ iš vartojimo kultūros į orumo kultūrą gimsta meilė. Žmogui, kuris nori mylėti tikrąja to žodžio prasme būtina tai padaryti. Pagrindinis orumo kultūros principas - kito vertingumas. Tik taip suvokiant kitą gimsta meilė - elgesys siekiant pagerinti kito būklę, malonumo išgyvenimas dėl kito malonių pojūčių. Puikus pavyzdys – animacinis 1976-ųjų filmas „Tiesiog taip“ . Pažiūrėkite. Jame pavaizduotas kultūros kaitos procesas - perėjimas į orumo kultūrą. Rezultatas - visiems tampa jauku.

Ką daryti arba nuo ko pradėti kaitą? Pirmiausia rekomenduoju – suvokti, įsisąmoninti tekstą, pajausti, išgyventi jį. Antra, pradėti kurti darnią aplinką, kurioje jūs ir gyvensite – elgtis su aplinkiniais vadovaujantis žymaus rašytojo J.V. Gėtės mintimi: „elkitės su žmonėmis kaip su tais, kokie jie galėtų būti, ir jie taps tokiais, kokie jie gali būti“. Ši mintis turi tapti jūsų veikimo vektoriumi.

Keliais žodžiais pabandysiu daugiau atskleisti, įtvirtinti šią J.V. Gėtės mintį. Tai padės padaryti atsakymai į šiuos klausimus: „Kuo yra man kitas? Koks jis? O kuo jis galėtų būtį man? Kuo aš norėčiau, kad jis būtų man? Kaip pasikeistų mano elgesys, jeigu kitas būtų tuo, kuo jis galėtų būti?“.

Taip ir elkitės. Trečia, analizuokite save, savo santykius su kitais. Pateiksiu pavyzdį, kad pajaustumėte, ką reiškia malonumo išgyvenimas dėl kito malonių pojūčių. Mama nuperka kelis saldainius vaikui. Vaikas paduoda saldainį mamai. Mama su malonumu jį suvalgo. Vaikas džiaugiasi. Tai ir yra meilė - elgesys siekiant pagerinti kito būklę, malonumo išgyvenimas dėl kito malonių pojūčių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (24)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.