Nuomonė. Kodėl reikia mažinti Seimo narių skaičių?

 (50)
Kai valdininkai didinasi algas, o Seime skandalai veja vienas kitą, neverta stebėtis, kad šalies parlamentu nepasitiki du trečdaliai gyventojų. Vienas iš pasitikėjimo atstatymo būdų - daug kartų apkalbėtas, bet taip ir neįvykdytas Seimo narių skaičiaus sumažinimas.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Paradoksalu, kad apie šį veiksmą prieš rinkimus garsiai kalbėjusios ir į Seimą patekusios partijos jokių sprendimų dabar jau nenori imtis. Štai „Drąsos kelio“ partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo rinkiminėse programose skelbia sieksiančios sumažinti Seimo narių skaičių iki 101, o „Tvarka ir Teisingumas“ perpus - iki 71 nario. Ankstesnėse kadencijose šį klausimą kėlė Darbo partija bei Socialdemokratai.

Priežasčių, kodėl šią programinę nuostatą partijos turėtų įgyvendinti, yra ne viena. Visų pirma, būtina atsižvelgti į tautos nuomonę. Be to, dar niekada Lietuvos parlamentarai nėra atstovavę tokiam mažam rinkėjų skaičiui. Ar dėl to šalies gyventojų interesai ginami geriau? Vargu. Kiekvienas Seimo narys dabar atstovauja vos 20 000 piliečių. Tai - vienas mažiausių skaičių tarp panašaus dydžio valstybių Europoje. Kitas pavyzdys - tarpukario Lietuvoje Seimo narių skaičius kito nuo 112 iki 49 tautos atstovų.

Sumažėjus parlamentarų skaičiui, tautai būtų lengviau stebėti konkrečius atstovų darbus. Esant didesnei konkurencijai, kelias į parlamentą taptų daug sunkesnis abejotinos reputacijos bei neaiškios kompetencijos žmonėms. O seimūnams nebebūtų taip paprasta slėptis už partiečių nugarų. Galbūt atsakomybės baimė ir stabdo norą keisti šį Konstitucijos straipsnį?

Finansinis aspektas taip pat nėra paskutinėje vietoje. Kelios dešimtys milijonų litų būtų sutaupyta ne tik dėl Seimo narių mažinimo - kartu sumažėtų ir padėjėjų skaičius, susitrauktų kanceliarinėms išlaidoms skirti tūkstančiai, nebebūtų tiek daug brangių komandiruočių ir t.t.

Didžiausia problema - Konstitucijos straipsnio pakeitimui reikalingi bent du trečdaliai Seimo narių balsų, o kad tiek tautos atstovų sutiktų sumažinti savo darbo vietų skaičių - praktiškai nerealu. Belieka tikėtis, kad bus sumažintas kitas neproporcingai didelis skaičius - referendumui surengti reikalingų parašų - šiuo metu siekiantis 300 tūkst. Pažiūrėjus į 2012 m. rinkiminius pažadus ir vėl matome panašų vaizdą - keturios parlamentinės partijos skelbiasi išspręsiančios šią problemą.

Kritikai mėgsta pabrėžti, kad kalbos apie parlamento narių mažinimą tėra populizmas. Tebūnie, jei tas „populizmas“ padės šaliai sutaupyti ne vieną dešimtį milijonų litų bei pakelti įstatymų leidžiamosios institucijos pasitikėjimą žmonių akyse.

Tautai Seime turėtų atstovauti sąžiningi, padorūs bei kompetentingi žmonės, deja, apsivogę ar problemų su alkoholiu turintys parlamentarai ir toliau smukdo šios institucijos prestižą. Kaip pastebime, kiekybė neatnešė kokybės. Tad galbūt jau atėjo laikas pradėti apsivalymą?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (49)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (176)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.