MMA – socialinio saugumo bei gerovės laimėjimas
MMA įstatymas buvo priimtas tam, kad apsaugotų darbuotojų interesus ir yra ne mažiau svarbus nei ribojimas dirbti daugiau nei X valandų per savaitę ar draudimas dirbti vaikams. Įvairiomis formomis MMA egzistuoja (įstatymiškai ar ar kolektyvinių sutarčių principu) beveik visose (jei turime omenyje ekonomiškai išsivysčiusias valstybes – visose) pasaulio šalyse. Tačiau argumento „nes taip elgiasi visi“ negana, todėl pateiksiu dar kelis komentuodamas straipsnį.
Kas gauna MMA?
Anksčiau DELFI publikuoto straipsnio autorius teigia, kad tik didelės ir pelningos įmonės gali atlaikyti MMA kėlimą, kitaip tariant, kad tik didelė įmonė gali būti santykinai pelninga ir atvirkščiai. Jei tai būtų tiesa, ilgainiui smulkios įmonės apskritai išnyktų, nes tiesiog būtų nepelninga jas steigti, tačiau tiek Lietuvoje, tiek JAV (kur MMA egzistuoja jau beveik 80 metų) tokių įmonių yra.
Beje, JAV MMA dažniausia moka būtent „didelės ir pelningos“ įmonės pvz. „McDonald's“, KCF ir kitos greitojo maisto tarptautinės įmonės. Ar darbuotojas gauna MMA ar didesnę algą priklauso nuo jo darbo našumo – maisto paruošimo sektoriuje jis nėra didelis, todėl darbuotojai dažnai gauna algą, artimą MMA.
Aukštesnės kainos – didesnė MMA
Didesni atlyginimai tikrai reiškia didesnes kainas, tačiau turėtų egzistuoti ir atvirkštinis ryšys, todėl MMA ir yra didinamas, antraip jis prarastų prasmę. Žinoma, galima tikėtis, kad įmonės pačios pakels algas, jeigu jų produkcija pabrangs ir taip išaugs pelnas.
Sutinku, kad Lietuvoje verslininko įvaizdis nėra teigiamas, tačiau bet kuris verslininkas – geras, blogas, etiškas ar ne – vadovaujasi pelno maksimizavimo principu, todėl nėra linkęs didinti atlyginimų. Kodėl? MMA gaunantys asmenys dirba nekvalifikuotą darbą, t.y. darbą, kuriam nėra reikalingas specialus išsilavinimas, darbo apmokymai trunka neilgai. Įmonė neturi paskatų išlaikyti tokį darbuotoją, nes jis lengvai gali būti pakeičiamas kitu.
Dėl šios priežasties MMA gaunančio darbuotojo galimybės derėtis dėl didesnio atlygio yra itin menkos ir dėl to reikalingas MMA įstatymas. Be to, MMA nėra nustatoma neatsižvelgiant į kainų lygio ar vidutinės algos augimą – ji nustatoma trišaliu susitarimu, esant palankioms ekonominėms sąlygoms.
Neatsakyti klausimai
Įžvalgos pateiktos dėl MMA poveikio algų fondui yra kokybinio pobūdžio, todėl teiginys, kad „MMA didinimas „suvalgė“ didesnę vertę ateityje“ nėra pagrįstas, nes tyrimas nepateikia jokių ateities fondo skaičiavimų ar prognozių prieš ir po MMA pakėlimo. Žodžiai „investicijos“, „plėtra“ dar nereiškia didesnių algų. Nenoriu diskredituoti LLRI tyrimo, bet kai kurie klausimai bei atsakymai jame yra keistoki, pavyzdžiui, prie neigiamų pasekmių yra nurodyta „Dėl MMA padidinimo padidėjo įmonės sąnaudos darbo užmokesčiui“.
Šis klausimas pats atsako į save: nėra įmanoma, kad darbo užmokesčio fondas nepadidėtų, jei padidėjo MMA. Vis dėlto tik 40 proc. respondentų nurodė šį variantą. Žinoma, jei įmonė atleidžia darbuotojus, įmanoma, kad fondas nepasikeistų ar net sumažėtų, tačiau variantą „Įmonė uždarė savo padalinius filialus, sumažino veiklos apimtį“ pasirinko vos 2 proc. respondentų. Taip pat galima pastebėti, kad apklausti verslininkai nesugeba įvertinti MMA algos poveikio: nurodoma, kad per 2012-2013 metus neigiamą įtaką patyrė 48 proc. verslininkų. Vėliau klausiama, kaip juos paveiktų 50 Lt MMA didinimas, 52 proc. respondentų tvirtina, kad jis paveiktų neigiamai. Primenu, kad per 2012-2013 metus MMA padidėjo 200 litų. Kaip mažesnis MMA padidinimas gali neigiamai paveikti daugiau verslininkų?
Kas lošia kuo?
Sunku suprasti, kuo čia lošia politikai. Ar turima omenyje žadėtus 1509 litus algos? David’as Hannum’as sakė, kad kiekvieną minutę gimsta po lengvatikį – visuomet atsiras žmonių, tikinčių tokiais rinkiminiais pažadais, kurių niekada nebuvo ruošiamasi išpildyti. Dar daugiau, vargu ar valdžia gauna kažkokius dividendus dėl MMA padidėjimo: žmonės, gaunantys tik MMA pajamas, net ir po jos išaugimo yra netoli skurdo ribos.
NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydis – DELFI) pakėlimas (beje, jis paskutinį kartą padidėjo 2014 m.) yra vienas iš būdų padidinti MMA gaunančių darbuotojų pajamas, tačiau tuomet keistųsi ne tik šių darbuotojų algos, bet ir kitų dirbančiųjų pajamos. Taigi MMA didinimas yra neišvengiamas ir nuoseklus procesas, o ne „lošimas“. Neabejotinai „valdžią“ galima kritikuoti dėl to, kad jos strategija MMA atžvilgiu nėra viešai bei aiškiai deklaruojama, o MMA didinama „ad hoc“ principu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!