Nuomonė. Gal jau pakaks apie Garliavos istoriją?

 (41)
Nuo pat tos akimirkos, kuomet vienas garliaviškis, įtariama, pradėjo žudyti žmones iki dabar - kuomet pagrindinė istorijos –aitė išvyko gyventi į užsienį, nesistengiau įstoti į atitinkamą gerbėjų ar „heiterių“ klubą.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tiesa, reikšmingai kilstelėdavau antakį pamatęs vieną ar kitą aktorių, tepliojantį kreidutėmis gatvės grindinį, bet tai ir viskas.

Man, ir, tikiu, tūkstančiams kitų žmonių ši istorija yra neįdomi. Užknisusi iki kaulų smegenų. Ne, čia ne lakmuso popierėlis. Taip, aš turiu vaikų. Ne, aš nemanau, kad egzistuoja pedofilų klanas. Taip, aš tikiu valstybe ir sveiku protu, kurio, pas šią istoriją eskaluojančius, gerokai trūksta. Taip, manau akis užpylus Klonio gatvės gyvenimu praleidžiami kur kas svarbesnių klausimų sprendimai.

Teisybė turi būti, bet iš principo, ar baltos tašės savininkę pagaus kur nors Čikagoj, ar ras pakaunės sodų bendrijoje, o gal neras apskritai ir teks „visuomenės daliai“ nešioti violetines maikutes su Chevenskienes atvaizdu, - man „svarbu“ maždaug 14525789546-oje vietoje. Ar ta nelaiminga ištasyta mergaitė lankys lietuvišką m-lą o jos mama dirbs kirpėja prestižiniame grožio salone, man svarbu dar mažiau.

Jums neatsibosta šlifuoti tą pačią nesąmonę šitiek laiko?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (61)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų

Pastebėjau tokia tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (271)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.