Nuomonė. Dabartinė valdžia Lietuvos piliečių nuo Rusijos negina

 (32)
Ar dabartinė valdžia gina mūsų piliečius? Iš tiesų, kai matai situaciją tarp Lietuvos ir Rusijos, norom nenorom kyla klausimas: o kur gi ta mūsų valdžia, kuri turėtų ginti mus ir mūsų interesus tiek viduje tiek užsienyje?
Eilės pasienyje, Rusija, pasienis, automobiliai
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Lietuvos politinėje padangėje gana dažnai yra pabrėžiama vadinamųjų dviejų Lietuvų egzistencija. Pirmoji Lietuva - vadinamasis elitas. Tai didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys Lietuvos piliečiai. Supaparastindami dar juos galime pavadinti didesniųjų Lietuvos miestų gyventojais.

Antroji Lietuva - mūsų kai kurio  "ale elito" kartais dar nepagarbiai vadinami "runkeliai". Supaprastindami vėlgi juos galime pavadinti žemesnį išsilavinimą, pajamas turinčiais, gal būt ir tuos pačius runkelius auginančiais, kaimo ir Lietuvos provincijos gyventojais. Per mūsų trumpą atkurtos  nepriklausomybės laikotarpį taip jau susiklostė, kad konservatoriai priskiriami prie tų, kurie labiau atstovauja 1-osos Lietuvos interesus. Na, o socialdemokratai skelbiasi paprastųjų žmonių gynėjais. Šiuo metu Lietuvą ir mus visus kaip tik ir valdo ta "antroji Lietuva" su savaisiais mūsų visų gynėjais. Bet ar tikrai jie daro tai, ką ir skelbiasi - gina paprastą žmogų? Jei taip, tai kokiais būdais?

Ši Rusijos ekonominė blokada prasidėjo ne vakar, ir net ne praeitą savaitę. Nuostolius patiria BŪTENT tie paprasti žmonės. Vežėjai, sustojusių įmonių paprasti darbuotojai nuostolius  patiria kiekvieną dieną jau ilgą laiką. Taip, nukenčia ir verslininkas. Bet juk jei nebus verslo, nebus ir darbo. Nebus darbo, nebus ir algos. O nuostoliai, mano aklu spėjimu, vėlgi bus dengiami paprastų darbuotojų algų sąskaita. Ir ką gi realiai daro mūsų išrinkti valdantieji? Atsakymas: ogi nieko realaus.

Labai patiko pono A.Butkevičiaus pasakytos mintys viename DELFI straipsnių,  kad Lietuva problemų rimtų su Rusija esą neturi- "turi su Kinija". Gal ir turi, nes "pasirašyti sertifikatai" iš ten vėluoja atvykti. Gal tai ir problema, neneigsiu, nesu rytų partnerystės verslo ekspertas. Bet, gerbiamas ministre pirmininke, ar mūsų didžioji kaimynė ir jos sudaromos problemos neaktualesnės mums visiems?

Iš tiesų šios valdžios visiškas neveiklumas susidariusios ir jau mėnesį trunkančios krizės atveju tiesiog stebina. Garsiai šaukiantys paprastų žmonių (liaudies) gynėjai apskritai net kratosi bet kokios atsakomybės ir net veikimo būtinybės. Kaip kitaip paaiškinti naują jų pareiškimą: "Už užsienio politiką atsako Prezidentė". Liaudiškai tariant, "mes nusiplauname rankas, nelįskit į akis". Taip, Prezidentė tikrai tvarko užsienio politiką, o jūs ką čia veikiate tuose krėsluose?

Visa ši situacija primena, dar 2007-2008 metus, kai tuo metu, taip pat valdžioje esant socialdemokratams ir jų ministrui ponui Gediminui Kirkilui, artinosi pasaulinės ekonominės krizės šešėlis. Ponas Kirkilas visiems aklai tvirtino, kad jokios krizės nėra, kol neatėjusi nauja valdžia turėjo karštligiškai per naktį vykdyti vadinamają "naktinę mokesčių reformą" ir gelbėti skęstantį Lietuvos titaniką, pridarydama taip pat, neneigsiu, daug klaidų.

Vėlgi, pažvelgę į dabartinį mūsų ministrą pirmininką ir jo komandą matome tą patį. Tiesą sakant, netgi blogiau. Užvilkinta atominės elektrinės statyba (negi kas nors tikit, kad kažkas bus daroma šioje srityje?). Užsienio investuotojų išbaidymas. Kalbu ne apie ponios Vėsaitės "Dviračio žinių" laidos šaržus besislepiant po stalu nuo investuotojų. Bet apie strateginio investuotojo "Chevron" pasitraukimą.

Be abejo Žygaičių bendruomenei tai gera žinia. Jų piktasis baubas amerikonas pabėgo, o Lietuvai? Jau dabar JAV, pasinaudodama  dujų iš skalūnų gamyba, aplenkia taip išgirtą ir susireikšminusią šioje srityje Rusiją. Negi Lietuvai savų dujų nereikia? Nei elektros? Tai gal ir žmonių nereikia? Nes būtent tie paprasti žmonės ir stovi pasienio postuose diena iš dienos. Kai visa tai apmąstai, pasidaro liūdna. Toks jausmas, kad svetimos šalies eurokomisaras Karelas de Guchtas atstovauja ir gina Lietuvos piliečių interesus labiau nei išrinktoji dabartinė"paprastų" žmonių valdžia.

Ačiū visiems, skaičiusiems iki galo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (76)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.