Nuomonė. Ar mokėti už krepšinio transliacijas?

 (7)
Ar už krepšinį reikia mokėti? Juk eidami į varžybas, perkame bilietą. Kai rungtynes transliuoja televizija, galima į jas neiti ir taip sutaupyti gal 15 litų, o gal ir daugiau. Tiesa, daugelis sporto mėgėjų pasakys, kad varžybų žiūrėjimas per televiziją, tai tas pats, kaip medaus laižymas neatidarius stiklainio. Bėda, kad mėgiamos komandos varžyboms vykstant kitame mieste ar kitoje valstybėje, tik televizija ir lieka.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Kokia televizijos ateitis? Manoma, kad tobulėjant technologijoms ir keičiantis žmonių įpročiams, išnyks tokia televizija, kokią mes žinome dabar. Nebeliks televizijos kanalų, liks tik laidos. Pavyzdžiui, jei mano mėgiama laida dabar yra rodoma ketvirtadienio vakare 20 valandą, aš juk nebūtinai turiu ją žiūrėti būtent tuo metu. Atradęs laiko, įsijungsiu televizorių, atsidarysiu laidų katalogą ir išsirinksiu savo mėgiamą laidą. Tikriausiai, ši laida neturės ekrano kamputyje kanalo logotipo. Jeigu ta laida neturės reklaminių intarpų ar turtingo mecenato, tai gal už jos žiūrėjimą net reikės sumokėti. Jau ir dabar panašios galimybės yra. Šiuolaikiškesni televizijos paslaugų tiekėjai siūlo nuomotis filmus tiesiai televizoriaus ekrane, galima įsirašyti ar susistabdyti rodomas laidas. Televizijos kanalai savo interneto svetainėse siūlo įvairius grotuvus, kuriais galima peržiūrėti laidų archyvus.

Nebūtina šių laidų žiūrėti mažame kompiuterio monitoriuje, nes kompiuterį galima prijungti prie televizoriaus, o šiuolaikiniai televizoriai ir patys turi ryšį su internetu. Internete galima rasti ir internetinių televizijų, tokių kaip DELFI TV, naudotis „YouTube“, o kai kurie sugeba parsisiųsti net nelegalių filmų kopijų. Tai vis dėlto, kokia televizijos ateitis? Yra manoma, kad tokia televizija, kokią mes žinome dabar, ateityje turės tik dvi paskirtis. Pirma, žinios. Žinios negali būti rodomos anksčiau, nes įvykiai dar neįvykę. Žinios negali būti rodomos ir vėliau, nes jos jau pasenusios. Viduramžiais žinia apie popiežiaus mirtį eilinį provincijos kataliką pasiekdavo per keletą metų. Dabar mes norime viską žinoti iš karto, kai tai įvyksta.

Antra, tiesioginės renginių transliacijos. Šiuolaikiniai žmonės nori viską sužinoti kuo operatyviau. Nėra nieko operatyvesnio už tiesiogines transliacijas. Žinoma, kad koncerto vaizdo įrašo transliacija yra tokios pat vertės kaip ir tiesioginė koncerto transliacija. Galbūt vertės nepraranda Seimo posėdžių vaizdo įrašai. Jeigu nesate sporto mėgėjas, tai gali būti sunku, bet pabandykite įsivaizduoti, kad svarbių krepšinio varžybų nematėte tiesiogiai ir žiūrite jų vaizdo įrašą, praėjus keletui valandų. Kai visos naujienos buvo perskaitomos prenumeruojamuose laikraščiuose, o televizorius turėjo tik vieną kanalą, tokia situacija buvo suprantama. Dabar, norint su įdomumu stebėti rungtynių vaizdo įrašą, reikėtų, neįjungti televizoriaus anksčiau negu prasidės vaizdo įrašo transliacija, atjungti internetą, neatsiliepti į skambučius telefonu, tamsiomis užuolaidomis uždengti langus, gal net užsikimšti ausis kamštukais, kad negirdėti už sienos azartiškai rungtynes žiūrinčio kaimyno. Pažiūrėję rungtynes norite bėgti į gatvę švęsti pergalės ir šaudyti fejerverkus, bet praskleidę užuolaidas pamatote, kad šventė jau pasibaigusi.

Deja, yra manančių, kad Lietuvoje nebūtina eiti kartu su technologiniu progresu. Kai kurie televizijos tiekėjai vis dar užstrigę kelių metų senumo technologijose. Priimami įstatymai leidžia televizijoms tiesiogines transliacijas rodyti tik per mokamus kanalus, o laisvai prieinamais kanalais transliuoti tik vaizdo įrašus. Sporto kanalai, skelbdami savo programas, tiesiogines transliacijas pažymi kita spalva ar kokiu nors simboliu. Dažni sporto mėgėjai, skaitydami TV programą, net nekreipia dėmesio į laidas, nepažymėtas tiesioginės transliacijos ženklu. Sporto kanalas yra tiek vertingas, kiek tiesioginių transliacijų jis rodo. Ypatingai smagios yra naktinės transliacijos iš kitų laiko juostų. Tada visi vieningai nemiega. Net juodą naktį galima paskambinti draugui, nebijant jo pažadinti ir pasidalinti įspūdžiais apie vykstančias varžybas. Žinoma, kad daugiau kavos išgeriama, bet juk nuo to tik didėja prekybos apimtys.

Tai mokėti už tiesiogines krepšinio transliacijas, ar nemokėti? Lietuvos klubinės krepšinio komandos žaidžiančios Eurolygoje yra išlaikomos iš privataus kapitalo, o ir pačios yra verslas. Juk niekam nešautų į galvą mintis tokias komandas finansuoti iš valstybės biudžeto ar savivaldybių lėšų. Pati Eurolyga taip pat yra privati įmonė, sudariusi sutartis su krepšinio komandomis ir rungtynes transliuojančiomis televizijomis. Televizija sprendžia, ar rungtynes transliuoti per mokamą kanalą ir gauti pelną iš žiūrovų mokančių už transliacijas, ar transliuoti per nemokamą kanalą ir gauti pelną iš rungtynių metu rodomų reklamų. Juk tikrai niekada niekas nėra matęs reklamų per mokamą kanalą. Televizija pasirenka tą variantą, kuris yra pelningesnis. Toks yra jų verslas.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kaip ir sporto šakų federacijos, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, tam biudžete net atskira eilutė yra. Biudžetas yra mano pinigai. Būtų keista, jei negalėčiau tiesiogiai matyti kaip žmonės atstovauja mano šaliai už mano pinigus. Deja, galiu būti paliktas su vaizdo įrašais arba papildomai mokėti skandinavams. Televizija nedarys nuolaidų krepšinio fanams, ypač jei ją valdo žmonės, labiau už viską mylintys ledo ritulį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (175)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (179)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.