Nuomonė. Ar Lietuvos vadovai žino, kas yra pilietiškumas?

 (34)
Ką reiškia būti pilietišku ir kas yra tikroji meilė tėvynei? Šį klausimą dažnai užduodu sau šią savaitę po to, kai buvo pranešta apie tragiškai ir labai kraupiai žuvusį lietuvį alpinistą Ernestą Markšaitį.
Ernestas Markšaitis
© S. Damulevičiaus nuotr.

Niekada nebuvau susijusi su alpinizmu, tačiau ši baisi istorija privertė susimastyti kiek visi mes, piliečiai, rūpime mūsų tėvynei? Gal tiksliau ne tėvynei, o mūsų šalies vadovams.

Prieš savaitę buvo žiauriai nužudytas mūsų šalies pilietis. Pilietis, kuris garsino ir mylėjo mūsų tėvynę, kuris dirbo jos naudai, kuris didžiavosi šalimi, kurioje gyveno. Mūsų tautietis žuvo ne vairuodamas girtas ar susimušęs su savo kaimynu, ar šaudydamas teisėjus. Jis išvyko į taikią kelionę, kopti į aukščiausias pasaulio viršūnes, nugalėti save, garsinti mūsų šalį. Ten buvo žiauriai nužudytas, žmonių, kurie vargu ar yra verti vadintis žmonėmis, padarų su kuriais kovoja ir kuriuos smerkia visos civilizuotos šalys ir jų vadovai. Negana to, kai kurių šalių vadovai pasitinka savus žuvusius alpinistus su valstybine pagarba ir rengia jiems garbingą ceremoniją. O ką gi mūsų vadovai nuveikė šią savaitę? (Tikrai siūlau atsiversti mūsų šalies vadovų oficialius puslapius, ar Facebook'o profilius).

Panašu, kad mūsų šalies vadovams rūpi Joninės, Lietuvos pirmininkavimas, muziejai, draugų žuvys, partijos sąskrydžiai... Ir nors tarp šių temų yra tikrai svarbios Lietuvai sritys, tačiau mūsų tėvynei reikia ne tik pirmininkavimo ir finansinės gerovės, bet ir žmonių, o pirmiausia šalies vadovų, kurie rodytų pilietiškumo pavyzdį, kurie mokėtų pagerbti mūsų tautiečius, kurie garsino ir mylėjo Lietuvą. Vadovų, kurie supranta, jog mūsų šalies laimė, mūsų visų laimė priklauso, ne tik nuo bankų ar Europos lyderių, o pirmiausia nuo pagarbos artimui, nuo supratimo, jog mylėti mūsų tėvynę yra garbinga ir skatintina.

Ir nesvarbu ar mūsų respublikos pilietis atvežė aukso medalį, ar tik stengėsi kažką nuveikti tėvynės labui ir pusiaukelei buvo nužudytas, nesvarbu, nes visi Jie verti visų mūsų, o ypač šalies vadovų, pagarbos ir dėmesio.

Norėčiau paklausti ar tinkamus Lietuvos respublikos vadovus mes renkam, ar jie verti šito vardo, ar jie žino, kas yra pilietiškumas ir pagarba kitiems Lietuvos piliečiams?

Deja, manau, atsakymo mes iš jų nesulauksim, kaip ir nesulauksim pagalbos, jei busim panašioje situacijoje kaip atsidūrė Lietuvos alpinistai.

Ir dar norėčiau palinkėti stiprybės žuvusio alpinisto šeimai. Manau, visa sąmoningoji mūsų tautos dalis palaiko jus, užjaučia ir yra dėkinga už tai, kad turėjome tokį Tikrą Lietuvos Pilietį kaip Ernestas Markšaitis. Ačiū jums.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (59)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.