Pūlinys šiaip sau, be priežasties nesusidaro. O jeigu atsirado, vadinasi, valstybės organizmas yra silpnas ir tam yra palankios sąlygos – politinės, teisinės, socialinės, švietimo ir kt. (...).
Ar įmanoma, kad po viso to „pūlinys“ taps doru, sąžiningu ir įstatymų nepažeidžiančiu piliečiu, kuris garbingai prisiims atsakomybę už padarytus įstatymų pažeidimus ir stos prieš teismą, nesislapstydamas po imunitetais ar gydytojų išduotomis medicininėmis pažymomis? Žinoma, visi mes nuodėmingi ir bet kam gali pasitaikyti pažeisti įstatymus ginant savo asmeninius interesus, bet skiriamės tuo, kad vieni sugebame garbingai prisiimti atsakomybę ir nesislapstome nuo jos, o kiti ne.
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia galėjimą daryti visa tai, kas neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Todėl susigalvojimas nevykdyti teismo sprendimų, žmonių priešinimasis pareigūnams vykdantiems savo pareigą, nes grupelė žmonių nusprendė, kad vaikui geriau gyventi su biologine teta, bet ne su mama mano nuomone yra ne demokratija, ir net ne anarchija, o kažkoks tam tikros dalies žmonių proto aptemimas ir jo sukeltas neprotingas elgesys. Kur mergaitė? Parodykite mums mergaitę? Kur antra mergaitė? – ištisus mėnesius kartoja tie žmonės (...).
Stebina Garliavos šeimos sugebėjimas į savo šeimos reikalus, į įprastą konfliktą, kokie įvyksta daugelyje šeimų, įtraukti tūkstančius Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių. Šios šeimos interesų atstovais, advokatais tapo visuomenininkai, politikai, garbingus vardus turintys teisininkai, žurnalistai. Net susikūrė teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų Visuomeninė komisija 2012 m. gegužės 1 d. smurto aktui ištirti, kuri pateikė savo išvadas.
Manau, kad apie jose aprašytas fantazijas (...) net kalbėti neverta (...). Be šių fantazijų išvadose yra išvardinti ir neva pažeisti Konstitucijos ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniai, bet jie, mano galva, pritaikyti bei interpretuoti vienpusiškai, akivaizdžiai atstovaujant vieną pusę – Garliavos šeimą ir jos „kareivius“ (...).
Nemažai žalos padarė politikų, žinomų visuomenininkų įsitraukimas į šeimos konfliktą. Jų dalyvavimas negesino konflikto, o toliau kurstė jį liepsnoti, priešino žmones, skirstė į dvi stovyklas. Ir tas žmonių kurstymas, sumaišties jų galvose kėlimas iki šiol nesibaigia. Kai kurie politikai ir toliau naudojasi bet kokia proga užlipimui ant aikštės bačkos, visiškai nesusimąstydami apie savo veiksmų pasekmes. Jeigu paprastų žmonių veikimą emociniu pagrindu galima suprasti ir pateisinti, tai aukščiausias pareigas užimančių politikų, kurie valdo informaciją, ir todėl turi visas galimybes vadovautis ne emocijomis, tačiau žiniomis, pataikavimas miniai, kuris ypač pasireiškė skandalo pradžioje, sunkiai suprantamas.
Pastarieji mėnesiai ypač gerai pademonstravo, kokie nemokšos tampa politikais ir išrenkami į Seimą. Žinoma, dėl to kalti ne rinkėjai, bet pati atranka į Seimą, kuri skirtingai nuo bet kokio kito darbo, net žemiausios kvalifikacijos, nei kandidatams į seimo narius, nei jų padėjėjams nekelia jokių kvalifikacinių reikalavimų. Manau, kad kai kurių Seimo narių nemokšiškumą parodė Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri niekaip nepajėgė suprasti, kodėl prokurorai laikosi įstatymo ir vadovaujasi Konstitucinio teismo išaiškinimu „Dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimų“ ir vietoj to, kad atsakytų į paprastą klausimą – yra politinis persekiojimas, ar ne, perėmė teismo funkcijas ir pradėjo aiškintis, padarė N.Venckienė nusikalstamą veiką, ar ne.
Jeigu tai būtų Japonijos parlamento deputatai, tai pagal šios valstybės Konstituciją, parlamentas galėtų iš reikiamos kvalifikacijos neturinčių asmenų atimti deputatų įgaliojimus. O Lietuvoje iš Seimo deputatai gali daryti anekdotą, kuris visai nejuokingas.
Graudu žiūrint į įstatymų neišmanančius ir juos pažeidinėjančius Seimo narius, į elementaraus klausimo sprendimą tris mėnesius. O juk tai bus antras imuniteto naikinimas Seime, o iš viso trečias – antrą kartą imunitetą atėmė Vyriausioji rinkimų komisija.
(...) Ar tai tikrai jau paskutinis N.Venckienės imunitetas? Tiesa, be imuniteto teisingumo vykdymui yra dar viena sunkiai įveikiama kliūtis – tai gydytojų medicininės pažymos (...).
Galima suprasti „Drąsos kelio“ partijos narius, kurie gina savo idėjinę vadę, jie susisaistę su organizacija ir kelio atgal kaip ir nėra. Jeigu sugrius kovotojos prieš pedofiliją įvaizdis, o labiausiai sugriauti gali teismai, tai sugrius ir partijos įvaizdis bei ir taip jau sumažėję reitingai. O juk reitingai reiškia ne tik deputatų vietas, bet ir dosnų partijos finansavimą iš valstybės biudžeto.
Todėl ir reikia visomis išgalėmis ginti savo vadę nuo teismo (...). Juk neatmestina, kad prieš rinkimus be kova prieš pedofiliją tikinčių žmonių buvo ir tokių, kuriems svarbiausia buvo patekti į Seimą, o tokiems visos priemonės tinkamos. Tačiau kitus komisijos narius, nepriklausančius tai partijai, kurie balsavo prieš rekomendaciją Seimui iš Seimo narės N.Venckienės atimti teisinę neliečiamybę, sunku suprasti (...).
Tai yra ir tam tikras ženklas Lietuvos gyventojams, leidžiantis suprasti, kad jeigu valdžioje esantys nemoka mokesčių ir tai nelaiko nusikalstama veika, tai, vadinasi, mokesčių nemokėjimas nėra smerktinas, o atvirkščiai, įstatymų nesilaikymas valstybėje yra įprastas ir normalus elgesys. Dar žymus kinų mąstytojas Konfucijus yra pastebėjęs, kad kokie valdytojai, tokie ir pavaldiniai. Valdžios vyrams jis yra sakęs: „Nevokite, nemeluokite ir jūsų pavaldiniai to nedarys“.
Kai kuriems komisijos nariams sprendimui priimti neužteko to, kad N.Venckienė ištisus mėnesius nevykdė teismų sprendimų ir galimai padarė kitas nusikalstamas veikas, nurodytas generalinio prokuroro kreipimesi į Seimą (...).
Kuo vadovavosi komisijos nariai, kurie reikalavo medžiagos, kurią atsisakė pateikti prokurorai, kurie ėmėsi N.Venckienės veiksmų teisinio kvalifikavimo, nors tai ne komisijos reikalas, ir kurie galiausiai pasisakė prieš imuniteto naikinimą? Tikrai ne Seimo nario priesaika, kurioje yra tokie žodžiai: „prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“.
Nežinau, kokiais motyvais rėmėsi balsavę prieš imuniteto naikinimą, bet mano manymu tie Seimo nariai pademonstravo, kad jie pateisina įstatymų nevykdymą, o tuo pačiu negerbia nei įstatymų, nei prokuratūros, nei institucijos, kurią atstovauja.
Šiandien bus įdomu stebėti kiek Seimo narių laikosi Seimo nario priesaikos ir ar Seimas bus pajėgus priimti sprendimą, kuris pagaliau leistų teismams pradėti darbą ir atsakyti į daugelį iki šiol neatsakytų klausimų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!