Nuomonė apie eitynes: pikta, kad jos buvo saugomos už mokesčių mokėtojų pinigus

 (86)
Aš esu už tradicinę, t.y., mano nuomone, normalią seksualinę orientaciją. Gamta taip surėdyta. Palikim du gėjus ir laukim kada natūraliai pratęs giminę ir susilauks vaikų, lygiai tas pats su lesbietėm (...).
© DELFI / Kiril Čachovskij

Bet ne apie tai norėjau kalbėti. Norėjau pasidalinti nuomone apie eitynių apsaugą. Man pikta, kad jie buvo saugomi mokesčių mokėtojų pinigais, nes policijos ten buvo per akis ir dar daugiau.

Ar kas nors žino kiek, šiaip kasdien, mus saugo policijos pareigūnų? Tikriausiai nesusimąstome ir nelabai žinome. Aš esu iš Klaipėdos rajono ir visų rajono gyventojų žiniai galiu pasakyti labai „guodžiančią“ naujieną - visame Klaipėdos rajone budi vienas ekipažas, vasaros metu du. Kas gyvenate kitur ir nežinote Klaipėdos rajono dydžio, tai labai paprastai žvilgtelėkite į žemėlapį ir pamatysite.

Tad jei policijos ekipažas yra viename rajono gale, o įvykis įvyksta kitame, kiek laiko reikia iki ten nuvykti? Mes palikti likimo valiai. O jei policininkai jau įvykyje ir kviečiam į kitą, tai nepykim kai reikės 2 - 3 ar net 4 val. palaukti.

Matote, mums saugoti lėšų nėra (...). Bet čia Lietuva. Šliužų ir chameleonų tauta, pasirengę sulįsti į vieną vietą visiems, kad tik būtume geri.

Buvau Jūros šventėje - policijos buvo, bet, manau, nepakankamai, bet mes gi normalūs žmonės ir pasisaugosim patys. Nors mokam mokesčius tokius pačius.

Tai gal pradėkim mąstyti ar tikrai dėmesį kreipiam į svarbiausius dalykus? Žmonėms reikia dėmesio, o kaip jį gauti - provokuoti kitus. Visi ir pasimaunam ant to paties kabliuko. Ir vaivorykštę apdergė, o ji tokia graži ir dar mus visus už nosies vedžioja, o kad saugūs būtų, dar mes ir sumokam. Pagalvokim gerai, ar įdomu jiems būtų žygiuoti Gedimino prospektu, jei neatsirastų nė vieno žiūrovo?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.

Man 26-eri, bet apie šeimos kūrimą Lietuvoje sunku net pagalvoti (208)

Nusprendžiau pasidalinti savo svarstymais. Iš tikrųjų, noriu gyventi Lietuvoje. Baigiau mokslus, deja, ne informacines technologijas, bet teisę. Žinodamas, kokia situacija yra su teisę baigusiais žmonėmis, nusprendžiau trumpam išvykti į užsienį užsidirbti ir susitaupyti, kad grįžęs ir įsidarbinęs advokatų ar antstolės kontoroje galėčiau išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kaupti patirtį bei tobulinti savo įgūdžius, jog ateityje galėčiau daugiau uždirbti.