Nuomonė. Alkoholio reklamos tikslas – išnaudoti silpniausius

 (13)
Ar dažnai susiduriate su reklama? Galbūt pasakysite, kad retkarčiais, gal ištarsite žodelį „dažnai”, tačiau teisingas atsakymas yra LABAI DAŽNAI. Tūrbūt net patys nejaučiate, tačiau reklama yra visur aplink jus. Pagalvoję su tuo sutiktumėte. Reikia pavyzdžių?
© Shutterstock nuotr.

Štai keletas. Naršote internete, skaitinėjate šviežiausias naujienas: tas nužudė aną, Seime vyksta tas ir tas, visuomenė streikuoja dėl velniai žino ko… Taip toliau ir panašiai. Pačiame įkarštyje tik „oplia!” – jums prieš akis išnyra nepageidaujama reklama, uždengianti pusę beprotiškai įdomaus straipsnio. Arba dar blogiau – tyloje skaitinėjate naujausias pramogų pasaulio apkalbas ir staiga pašokate nuo kėdės. Ne, ne intriguojanti naujiena privertė jus pakilti į orą, bet nežinia kaip įsijungusi video reklama ir jus išgąsdinęs raiškus reklamos įgarsintojo balsas. Galų gale įsijungiate populiarųjį „feisbuką”, kuriame „mėgstate” daugybę žurnalų, kavinių, televizijos kanalų, filmų, serialų. Tiems puslapiams, kuriuos „mėgstate”, tai irgi yra reklama. Ir tai tik internetinėje erdvėje. Pakilę nuo kompiuterio ir išėję laukan reklamos taip pat neišvengsite. Šiais laikais net gatvėse pilna reklamos. Mirgančios parduotuvių vitrinos, skelbimais užkimšti stendai, net dailūs pro jus pralekiantys automobiliai, išpuošti ryškiais įmonių logotipais. O kur dar televizija, kurioje reklama tiesiog karaliauja. Na štai jums ir įrodymas! Daugiau nei keletas pavyzdžių, patvirtinančių, kad visi visur ir visada reklamuojasi.

Kiaulė taupyklė, prikimšta pinigų

Panelė Reklama gali pasigirti ne tik gausa ir populiarumu. Ji dar ir turtinga! Reklamos industrija kiekvienais metais susiglemžia milžiniškas lėšas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pirmą ketvirtį reklamos pramonė susikrovė 184,8 mln. litų pelną. Tai yra pusšešto milijono daugiau nei 2012 metų pirmą ketvirtį. Vadinasi, reklamos rinka pučiasi ir kiekvienais metais uždirba, kartu ir atima iš žmonių vis didesnes sumas. Reklamos pramonė pagal pelną lenkia daugybę kitų paslaugų sričių, tokias kaip teisinė, informacinių paslaugų, leidybinė ir kitos veiklos. Nenuostabu, kad reklamos industrija „nebadauja”. Reklamos specialistai nuolat ieško būdų, kuriuos pasitelkiant būtų pritraukta dar daugiau vartotojų ir pelnas padidėtų. Kadangi reklamuojamų produktų bei paslaugų spektras yra labai platus, tų būdų yra daug ir įvairių. Viena iš didžiausiu kūrybingumu pasižyminčių yra alkoholio reklamos pramonė.

Apribojimai – ne problema

Nepaslaptis, kad alkoholio reklamai galioja labai daug apribojimų. Vienas, turbūt svarbiausias ir visiems žinomas suvaržymas – draudimas reklamuoti svaigiuosius gėrimus televizijoje bei radijuje nuo 6 iki 23 valandos. Visi pastebėjo, kad dienos metu televizoriaus ekranuose nebešmėžuoja gundančios alkoholio reklamos. Dėl tokio griežto apribojimo alkoholio pramonei, kuri tikrai nenorėjo, kad pelnas sumažėtų, teko ieškoti kitų būdų pareklamuoti savo produkciją. Pirmiausia reikėtų paminėti svarbiausią ir didžiausią pelną nešantį reklamavimosi būdą. Tai yra mūsų visų mylimas sportas. Juk visiems atrodo įprasta žiūrint krepšinio varžybas gurkšnoti šaltą, gaivinantį alutį. Kitaip ne taip linksma būtų, iki pilnos laimės kažko (alkoholio) trūktų. „Geriausia reklama yra ta, kuri sukurta tam tikro įpročio. Žmogus turi įprotį ir jo neįsivaizduoja be tam tikrų dalykų. Todėl žmonės neįsivaizduoja krepšinio varžybų be alaus ir geros kompanijos. Iš to ir lobsta alkoholinių gėrimų gamintojai“,- savo nuomonę apie alkoholio ir sporto sąryšį dėstė reklamos vadybinkė Skaistė Dranseikienė. Pasak jos, būtent sporto reklama yra veiksmingiausia ir atneša didžiausią pelną alkoholio gamintojams. Bet argi alkoholis reklamuojasi tik sporto sferoje? Tikrai, tikrai ne.

Pramogos - tik su taurele

Kur tik einame papramogauti ir gerai praleisti laiką – į koncertus, laisvalaikio, sporto renginius – visur matome alkoholį bei jo reklamas. „Organizuojant renginį reikia ieškoti lėšų. Pirmas pasirinkimas ieškant rėmėjų yra įmonė, pardavinėjanti alkoholį, nes tokios įmonės turi lėšų, be to, joms nuolat reikia reklamuotis“,- teigė Skaistė Dranseikienė. Anot jos, pramoginiuose renginiuose žmonės visada nori ko nors atsigerti, kad atsipalaiduotų. Todėl renginių organizatoriai visada yra suinteresuoti ieškoti rėmėjo, kuris tuo pačiu galėtų pardavinėti alkoholį. „Apskritai, mūsų visuomenė yra sutapatinus alkoholį su poilsiu ir linksmybėmis, o tai yra labai baisu“,- apgailestavo Skaistė.

Alkoholis traukte traukia paauglius

Kad alkoholinių gėrimų reklama yra aktyvi visuomeninio gyvenimo dalyvė – neginčytinas faktas. Sportas ir pramoginiai renginiai tiesiog neatsiejami su svaigiaisiais gėrimais. Galbūt čia nėra nieko blogo – alkoholinių gėrimų kompanijos remia sportą bei laisvalaikio renginius, žmonėms nuo to tik geriau. Tačiau tėveliai ir mamytės turėtų sunerimti. Juk jų atžalos yra labai smalsios, energingos, todėl nori viską išbandyti, visur sudalyvauti. Sportas, o Lietuvoje ypač krepšinis, domina labai daug paauglių. Vieni mėgsta tiesiog pažiūrėti rungtynes, o kiti nusprendžia patys pažaisti. Linksmybės jaunuoliams taip pat labai svarbios. Kur tik skamba gera muzika, ūžia puikių draugų kompanija ir garantuotos linksmybės – paaugliai tiesiog veržiasi ir skuba ten. O dabar prisiminkime reklamos vadybininkės Skaistės žodžius. Kur linksmybės – ten alkoholis. Nepilnamečiai – ne išimtis. Nesvarbu, kad įstatymai draudžia vartoti alkoholį, jiems tai ne kliūtis. Kokios gi linksmybės neišgėrus?

Reklamos įkaitai - nepilnamečiai

Paauglių girtuokliavimas – aktuali problema. Pasak Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo ilgalaikės reabilitacijos skyriaus specialistės Vaidos Kvietkauskaitės, į šį centrą kiekvienais metais kreipiasi nemažas paauglių skaičius, o kuo toliau – tuo jaunesnių pacientų sulaukiama. Priežasčių, kodėl jaunimas šiais laikais taip dažnai vartoja alkoholį, yra labai daug. „Yra trys priežasčių grupės: socialinės, psichologinės ir genetinės“,- tvirtino Vaida. Tas priežastis galima vardinti, tačiau dauguma jas žino ar bent numano. Gana svarbų vaidmenį šioje situacijoje atlieka alkoholio reklama. „Reklamos spalvingos, ryškios, įdomios“,- savo nuomonę išsakė specialistė Vaida Kvietkauskaitė. Anot jos, alkoholis tose reklamose pateikiamas kaip visai nepavojingas gėrimas. „Kažkada man pačiai teko matyti, kaip vieną kartą mažas vaikas pirštu rodė į ant autobusų stotelės esančią alkoholinio gėrimo reklamą, kurioje itin gražiai pavaizduotos susirpusios vyšnios, ir sakė savo tėčiui, kad jam labai gražu ir nori to daikto šalia vyšnių“,- atsiminimais dalinosi V. Kvietkauskaitė. Taigi svaigiųjų gėrimų reklamos išties gundo ir vilioja nepilnamečius.

Kodėl ji tokia viliojanti?

Pamąstykite: kokios yra alkoholio reklamos? Atsakymas paprastas. „Tose reklamose vaizduojami pasilinksminimai su alkoholiu, gera kompanija ir atrodo, kad viskas yra labai smagu“,- savo mintis dėstė V. Kvietkauskaitė. Svarbiausias tikslas alkoholio reklamos kūrėjams – žmogui sukelti teigiamas emocijas. „Pavyzdžiui, jeigu pastebėjote, visose brendžio arba viskio reklamose yra vaizduojamos gražios moterys ir įtakingi vyrai. Taigi visuomenei formuojami stereotipai, kad asmuo bus sėkmingas ir įtakingas, kai vilkės gerus drabužius, kvepinsis brangiais kvepalais, šalia jo bus graži moteris ir jis laikys taurę brendžio arba viskio. O alaus reklama skirta paprastam žmogų, ypač jaunimui. Alaus reklamoje dažniausiai vaizduojama draugų kompanija, smagiai leidžianti laiką prie ežero ar kur nors kitur, skamba šūkiai „Laikas susitikti“ ir panašiai. Norima įtikinti, jog žmogus, būdamas su gera draugų kompanija, tam, kad jaustųsi laimingas, turi gerti alų“,- alkoholio reklamos triukus aiškino S. Dranseikienė. Štai tokios žmonėms kyla asociacijos, kai jie mato alkoholio reklamą.

Pelnosi iš nelaimių

„Yra atlikti tyrimai, kurie parodo, kad kuo blogesnė ekonominė situacija šalyje, tuo daugiau žmonės geria bei lošia. Paradoksalu, bet būtent tada, kai žmonės mažiau uždirba, jie daugiau išleidžia. Išleidžia daugiau, kad nusiramintų“,- aiškino Skaistė Dranseikienė. Lietuvoje šiuo metu ekonominė situacija nėra itin gera. Tiesa, po krizės jau šiek tiek atsigavome, tačiau nedarbo lygis šalyje pirmąjį 2013 metų ketvirtį siekė 13,1 procento, todėl ekonomine prasme nuo ES lyderių dar atsiliekame. Kadangi Lietuvoje ne itin turtingai arba net skurdžiai gyvenančių žmonių yra nemažai, alkoholinių gėrimų gamintojai iš to pelnosi. „Alkoholio pramonė yra susijusi su žmogaus priklausomybėmis, didelėmis arba nedidelėmis. Nedidelė – kai žmogus mėgsta ledus, didelė – kai negali išsiblaivyti. Visi turi priklausomybių, tuo ir naudojasi rinkos dalyviai“,- atviravo reklamos vadybininkė Skaistė. Vienas žmogelis, jau ilgą laiką turintis priklausomybę alkoholiui, paklaustas, ką jaučia, kai mato alkoholio reklamą, atsakė: „Norisi paragauti“. Toks trumpas ir aiškus pasakymas, įtikinantis, kad žmonės su priklausomybėmis taip pat yra alkoholio reklamos įkaitai. Anot Skaistės Dranseikienės, alkoholinių gėrimų gamintojų užduotis yra tokia, kad produktą pirktų kuo daugiau žmonių, todėl jie nuolat ieško būdų, kad gertų ir kuo jaunesnis, ir kuo vyresnis. Galbūt kai kuriems, dirbantiems alkoholio pramonėje, dėl tokių nedorybių ir prabyla sąžinė. „Aš turiu draugą, kuris 10 metų dirbo pasaulinėje alkoholio kompanijoje, bet jis metė šitą rinkodaros sritį, nes jo sūnus pradėjo gerti būdamas vienuolikos. Kaip kolega pasakojo, jis užtiko sūnų su draugais, vartojantį alkoholį ir suprato, kad nebegali dirbti toje srityje“,- prisiminimais dalijosi S. Dranseikienė. Tačiau tokių dorų žmonių alkoholio įmonėse dirba nedaug, kitaip turbūt dauguma iš jų bankrutuotų.

Reikia naudotis labiausiai pažeidžiamais

„Nepilnamečiai – labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė. Jais labai lengva manipuliuoti, todėl ir lengva įtikinti, kad gerdamas tam tikrą gėrimą, paauglys išsiskirs iš kitų, taps „kietesnis“,- taip kalbinama teigė reklamos vadybininkė. Pasak jos, alkoholio reklama labai paveikia paauglius, nes jie yra nepilnamečiai ir svaigalai jiems yra uždraustas vaisius. Nepilnamečiams gauti tai, kas uždrausta, yra azartas. Alkoholio reklama paaugliams tik dar labiau primena uždraustą vaisių ir gali juos tik dar labiau paskatinti gerti alkoholį nuo kuo ankstyvesnio amžiaus, o to ir siekia alkoholio pardavėjai. Ir, atrodo, jiems tai pavyksta, nes, kaip sakė Skaistė Dranseikienė, alkoholinių gėrimų gamintojai gauna milžiniškas pajamas iš vartotojų nepilnamečių. Nesvarbu, kad legaliai nusipirkti alkoholio jie negali. „Kaip sakė pacientai, alkoholio nuperka vyresni draugai, kurie atrodo panašesni į suaugusiuosius, vaikai taip pat paprašo vyresnių, kad nupirktų bei žino vietas, kuriuose patys gali nelegaliai nusipirkti svaigalų“,- tvirtino KAPLC vaikų ir jaunimo ilgalaikės reabilitacijos skyriaus specialistė. Jaunimas yra kūrybingas ir randa būdū nusipirkti alkoholio.

Visuomenei – jokios naudos?

Alkoholio reklamos privalumai svaigiųjų gėrimų gamintojams ir pardavėjams - aiškūs. O kokie pliusai vartotojams? „Tikriausia vienintelis pliusas, kad žmonės sužino apie naują prekę. O šiaip, mano manymu, vien tik minusai“,- taip mano profesionali reklamos vadybininkė. Tokiu atveju, jei visuomenei naudos iš alkoholio reklamos beveik nėra, kam ji išvis reikalinga? Juk galima uždrausti ir nebeliks visų tų blogybių! Tačiau viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Uždraudus alkoholio reklamą, pasak Skaistės Dranseikienės, įvyktų tragedija. „Kaip visuomenės narė, norinti, kad žmonės būtų sveikesni, sveikiau gyventų, aš palaikyčiau šią idėją. Mes pastoviai nebematytume tų reklamų ir alkoholis nebūtų nuolat primenamas, todėl gal jo vartojimas sumažėtų. Kita vertus, užsidarytų labai daug įmonių, kurios užsiima alkoholio pardavinėju ir reklamavimu. Sporto komandos, įvairūs renginiai prarastų remėjus. Tuo atveju, jei būtų uždrausta alkoholio reklama, įmonės ieškotų kitų būdų pasireklamuoti ir padidinti pelną. Ir tada būtų dar baisiau“,- samprotavo S. Dranseikienė. Taigi alkoholio reklama – būtinas blogis, kurio panaikinti negalima.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (48)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (529)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (496)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (65)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.