Turiu jaunesnį brolį. Jis – pradinukas. Pati esu devintoje klasėje, todėl tikrai pastebiu atostogų skirtumus. Nesakau, kad reikia vyresnių klasių ir pradinukų atostogų laiką suvienodinti, bet bent papildomas – patrumpinti. Juk, jei neklystu, jiems atostogos ir po dvi savaites būna. Gal čia ir yra šuo pakastas...
Kita bėda – vadovėliai ir tas mokyklų suskirstymas į progimnazijas ir gimnazijas. Mano galva, progimnazijos mokytojai nėra labai suinteresuoti vaikus kažko išmokyti, nes aštuntoje klasėje nėra nei egzaminų, nei kažko kito. Na, yra standartizuoti testai, kuriuos, mano žiniomis, rašo ne visos mokyklos, taip pat, jei mokotės progimnazijoje ir norite patekti į prestižinę gimnaziją, yra stojamieji. Tačiau ne progimnazijos mokytojų problemos, kur nori mokytis, ir tavęs jiems nereikia ruošti egzaminams, ant jų nekrenta kokia nors kaltė. O gimnazijų mokytojams reikia mokinius paruošti egzaminams, todėl jie dirba, kaip sugeba, kad tik būtų geri egzaminų rezultatai. Todėl ima ir „rimtesnius“ vadovėlius. Vadovėlio pavadinimo, iš kurio mokiausi progimnazijoj ir kuris man davė mažai naudos, nesakysiu. Manau, kas mokosi ir pereis kur nors, kur mokymasis yra svarbus, supras, apie ką šneku. Na, o rimtesniam vadovėliui suprasti man ne visada užtenka žinių. Būna, kad negaliu ir penktos klasės uždavinio išspręsti.
Jei mokytojas tikrai puikiai atlieka savo darbą ir moko nuo penktos iki dvyliktos klasės, žino, ko reikės egzaminams, vaikus jau nuo mažens moko to, ko jiems prireiks. Jei taip darytų visi, „nenaudingų“ žinių būtų daug mažiau (čia tiems, kurie yra pasibaisėję, kad mokosi „nereikalingus“ dalykus), o ir egzaminų rezultatai būtų geresni. Todėl ir švietimo lygis kiltų. Na, o mokytojų visais laikais ir visada yra ir bus gerų (kurie moka sudominti mokomuoju dalyku), vidutinių, kurie dirba savo darbą, ir blogų, kuriuos tik maža dalis mokinių mėgsta. Čia kaip įstatymas. Manau, nerasi tokios mokyklos, kur visi mokytojai – kaip „nulieti“.
Taip pat norėčiau parašyti apie namų darbus. Mano galva, galimas kompromisas tarp jų skaičiaus ir mokymosi. Manau, dauguma supranta, kad namų darbai yra tam, kad mes pasikartotume ir geriau įsisavintume žinias. Bet per didelio namų darbų kiekio irgi niekas nenori. Todėl aš siūlyčiau tokį variantą: namų darbai būtų tiesiog pabaigti klasės darbą. Tie, kurie supranta temą ir ją moka, klasės darbą spės atlikti ir mokykloje, na, o tie, kuriems sunkiau sekasi ar nelabai supranta, klasės darbo atlikti nelabai ir spės, todėl tektų pamoką išsiaiškinti namuose ar nueiti į to dalyko konsultacijas. Taip būtų ir mažiau namų darbų (juk tik maža dalis puikiai supranta visus mokomuosius dalykus), nes bent dalį jų atliktume mokykloje, pamokoje. Be to, mokiniai per pamokas būtų labiau suinteresuoti mokytis, nes, juk namuose būtų mažiau darbo.
Manau, išsakiau viską, ką norėjau. Viską lyginau su savo mokykla, savo situacijomis, todėl nežinau, ar visose mokyklose egzistuoja tokie dalykai kaip konsultacijos. Prašau labai nepeikti tų, kurie galbūt neturi tokių mokymosi sąlygų kaip aš. Man labai pasisekė. Na, o ir tai, kad pas jus to nėra, yra dar vienas mūsų žemo švietimo lygio padarinys. Ačiū visiems, kurie nepatingėjo perskaityt ir, galbūt, kažkiek pakeisti savo nuomonę ar sutikti su maniške.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!