Ieškant džentelmeniškumo apraiškų XXI amžiuje, moterys pačios turi pripažinti, kad visiškas lygių teisių reikalavimas, feminizmas tapo itin svarbiu reiškiniu, prisidėjusiu prie džentelmenų mažėjimo. Juk taip dažnai pačios piktinamės, kai mums atidaro duris, purkštaujame, jei vyras bando padėti apsirengti paltą ar lyjant lietui panešti skėtį, kad šalia einančiai damai teliktų įsikibti jam į parankę. „Aš galiu pati“ tapo tokia įprasta daugelio moterų mantra, kad po keleto tokių pasakymų bet kuriam save gerbiančiam vyrui dingsta noras asistuoti moteriškai giminei.
Tad kodėl pilnutėlė salė moterų dūsauja, žiūrėdamos romantinį kino filmą, kuriame pagrindinis herojus akimis seka kiekvieną savo mylimosios žingsnį ir piktinamės, kad namuose likę mūsų vyrai taip nesielgia, nors, mums įėjus pro duris su pirkinių krepšiais, ateinančiam į pagalbą vyrui sušunkame „Aš pati“?
Žinoma, būtų kvaila nesutikti, kad besikeičiant pasauliui neturėtų keistis ir elementarios tiesos bei taisyklės. Tapo normalu, kad į kambarį įėjus vyrui, ten esančios moterys nuraudosios nenuleidžia akių žemyn, o šis neskuba galantiškai bučiuoti pirštinaite apmautos rankos. Mes pamėgome laisvę, lyčių supanašėjimą, „unisex“ stilių, bet ar tai reiškia, kad su paskutinėmis inicialais siuvinėtomis nosinaitėmis bei droviais moteriškais žvilgsniais turi išnykti ir elementari vyriška kultūros bei elgesio etika, o vulgarumas bei perdėtas materialinių vertybių garbinimas būtų tapatinamas su intelektu bei tinkamomis elgesio normomis?
Dažnai šiuolaikiniai vyrai sau taiko dvigubus standartus, teikdami, kad jie patys tikriausi džentelmenai, nes madingai rengiasi, turi nuosavą verslą, savo įtemptoje darbotvarkėje randa laiko kartu su savo dama apsilankyti teatre (ir visai nesvarbu, kad tas pora valandų dūsauja taip, tarsi patirtų didžiausias fizines ir dvasines kančias) ir kalbėdamas su moterimis vartoja kiek mažiau necenzūrinių žodžių, nei yra pratęs. Bet ar toks vyras, kuris savo susižavėjimo objektui siunčia gėles, padeda išlipti iš automobilio, tačiau itin nemandagiai pirmas užlenda maisto prekių parduotuvės eilėje prieš moterį, stumiančią pilną pirkinių vežimėlį ir besivedančią dar ne seniai pradėjusi vaikščioti mažylį, ar visais įmanomais necenzūriniais žodžiais apšaukia merginą, kuri ilgai bandė pastatyti automobilį į laisvą vietą, tikrai gali vadintis džentelmenu?
Taigi, ar neatėjo laikas ieškoti ne nykstančių džentelmenų, o atrasti vyriškumą? Ir ne, aš tikrai nekalbu apie tą tipinį vyrišką vyrą, kuris sporto salėje praleidžia daugiau laiko nei namuose, kurio vakarą vainikuoja bent pora butelių alaus, o jam palikus kambarį dar ilgai jaučiasi tas iš sporto salės parsineštas tvaikas. Kalbu apie šiuolaikinį džentelmeną – vyrą, kuris puikiai supranta, kad visų pirma svarbiausia „sveikas protas“, juk mandagiai praleidus moterį pro duris už kelių žingsnių esant kitoms, nebėgsi iš paskos, kad tik ji savo gležnomis rankelėmis nespėtų paliesti durų rankenos.
Kalbu apie tą vyrą, kuriam vis dar nesvetimas atsakomybės jausmas ir kuris geba atsakyti už savo veiksmus. Kalbu apie tą vyrą, kuris gerbia save ir visus aplink save esančius. Juk džentelmeniškumo esmė – niekada nepriversti kitų pasijausti nejaukiai ar nepatogiai.
Ir optimistiškai pabaigai... Negaliu nesižavėti savo penkiamečiu kaimynu, kuris, žaisdamas kieme, visuomet atskuba prie durų įleisti iš parduotuvės grįžtančių moterų. Savo mažomis rankutėmis vos pasiekdamas domofoną atsargiai surenka laiptinės kodą ir galantiškai atidaręs duris įleidžia namo gyventojas. O sutikus jį lifte vaikiškai, bet taip nuoširdžiai pagiria kvepalus ar šukuoseną, priversdamas nusišypsoti ir labiausiai paniurusią namo kaimynę.
Tad džentelmenų vis dar esame, ir visai nesvarbu, ar jie vos pasiekia durų rankeną pasiekiantis penkiametis, praleisdamas jus užeiti į vidų, ar solidus verslininkas važiuodamas prabangiu automobiliu lyjant lietui stabteli prie didžiulės balos, kad nebūtumėte aptaškyta nuo galvos iki kojų, ar iš tolimiausio miesto rajono važiuojantis senolis, į troleibusą įlipus moteriai siūlantis sėstis į jo vietą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi. Gal galite papasakoti savo patirtį, norite paprieštarauti autorei? Laukiame Jūsų minčių žemiau arba el. paštu pilieciai@delfi.lt: