Nori šviesos, bet renkasi tamsą: kodėl kriminalai ir emigracija užgožia pozityvias naujienas

 (23)
Sklaidant internetinius puslapius, jau seniausiai nieko nestebina tai, kad daugiausiai komentarų (o tuo pačiu ir peržiūrų) sulaukia straipsniai, kuriuose nagrinėjami kriminalai, emigracija, įvairūs žmonių nuopoliai ir nesėkmės. Kur kas mažiau dėmesio sulaukia teigiamos temos (su labai retomis išimtimis). Taigi, kyla klausimas: kodėl piktinamės juodomis spalvomis, nors patys jas ir pasirenkame?
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Karts nuo karto ir įvairiose televizijų laidose, ir internetinėje erdvėje iškyla diskusijos, kodėl žiniasklaidoje vis eskaluojamos neigiamą atspalvį turinčios temos, o į paraštes nugrūdama meno, mokslo, sporto ir kitos ne ką mažiau svarbios (o gal net dar svarbesnės!) temos. Tačiau lygiagrečiai piktinamasi: negi mes neturime kuo didžiuotis, apie ką kalbėti ir pan.?

Pastaruosius kelis metus populiarumo viršūnėje spindėjo temos su tokiai raktiniais žodžiais kaip Venckienė, Kedys, pedofilija. Kita neabejotinai aktualia tema (nors ir ganėtinai seniai aprašoma) išlieka emigracija. Šios aktualijos lietuvių tautai – lyg druska ant žaizdos, tačiau galima daryti išvadą, kad kuo labiau skauda – tuo maloniau.

Atsivertus bet kokią naujienų internetinę svetainę pagrindinis puslapis didžiulėmis raidėmis rėkte rėkia apie kelių erelį, pražudžiusį mažą vaiką ir moterį, apie eilinį korupcijos ar tarpvalstybinį skandalą politinėje erdvėje ar apie eilinio emigranto nesėkmių (retais atvejai – didžiulių sėkmių) liūną.

Po tokio pobūdžio straipsniais kaip iš gausybės rago pasipila komentarai. Dažnai komentarų skaičius būna įspūdingas. Tačiau koks jų turinys? Daugumoje piktinamasi, keikiamasi, šmeižiama, užverda diskusijos tarp pačių komentatorių – ne vienas „pasikalbėjimas“ perauga į vienas kito „išdėjimą į šuns dienas“. Beje, ir kiti komentatoriai prisijungia prie diskusijos, bandydami pasirodyti protingais ir žinančiais, kas, kaip, kada ir su kuo. Dažnai nukrypstama ir nuo straipsnio temos, o pagrindiniu tikslu lieka išsiliejimas (tik nežinia, ar teisinga linkme).

Žinoma, mes gyvename laisvoje šalyje, kurioje žmonėms suteikiama žodžio laisvė, tad laisvai galime pareikšti nuomonę viena ar kita tema, rašyti komentarus, straipsnius, medžiagą talpinti internetinėje erdvėje, tačiau nereikėtų pamiršti, kad šios laisvės nesuteikia teisės niekinti kitų žmonių nuomonių – savas nuomones turėtume išmokti reikšti korektiškai.

Kitas aspektas – internetiniuose puslapiuose vyraujančios temos. Kodėl neigiamą atspalvį turinčios temos kopia reitingo populiarumo laiptais, o kitos, tokios kaip menas, kultūra, mokslo pasiekimai – užmirštamos?

Natūralu, internetiniai portalai į matomiausią vietą iškelia aktualijas, kurios sutraukia didžiausią skaitytojų auditoriją, nes portalų uždirbamų pinigų kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek kartų straipsnis bus atverstas. Taigi, portalai prisitaiko prie skaitytojų ir viską pateikia pačioje matomiausioje vietoje. Skaitytojai – padėties šeimininkai. Tad kyla klausimas: kodėl nenorima keisti esančios situacijos – nereikalaujama (realiai ignoruojant venskienes, pedofilijas ir panašias temas) rašyti ir rodyti tai, kas šviesu (pvz., mokslinių olimpiadų prizininkų, meno, mados pasiekimų ir pan.)?

Norisi tikėti, kad kada nors visuomenė išaugs iš paniekos kitiems, nustos be perstojo sekti kriminalus ir pradės domėtis tuo, kas iš tiesų suteikia gyvenimui džiaugsmo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (42)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (513)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (477)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (219)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (63)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.