Vaikinukas pasiūlė pabandyti vieno vyno, tada kito, pasakojo, kuo šios rūšys skiriasi. Beveik susigundėme. Mums bemąstant, į parduotuvę užsuko daugiau klientų ir malonusis pardavėjas nubėgo pagelbėti jiems, pamiršęs, kad ką tik pasakojo apie vynus.
Renkamės vyną, o tuo tarpu pardavėjas kalbasi su nauja kliente ir tiesiog primygtinai siūlosi išrašyti jai lojalumo kortelę. Man tarsi ir girdėtas tas moteriškas balsas, bendraujantis su vyno pardavėju, bet buvau per daug susitelkusi ties vyno etikečių skaitymu, kad apsidaryčiau. Galiausiai išsirinkome vyną ir nuėjome prie kasos už jį susimokėti. Prieš mus eilėje stovėjo ta pati moteris, kuriai taip primygtinai buvo siūloma įsigyti "Vynotekos" lojalumo kortelę, su kuria ji kitus kartus gautų net 15 % nuolaidą. Moteris pirko už 13 Lt ir buvo žymioji Natalija Zvonkė.
Atėjo ir mūsų eilė atsiskaityti už išsirinktas prekes. Kasos aparatas rodė daugiau kaip 60 Lt, tad mokėdami paklausėme: "O kaip pas Jus įsigyti lojalumo kortelę?"
Malonusis pardavėjas šypsodamasis atsakė: "Reikia būti Zvonke arba pirkti už 200 litų..."
Visada žinojau, kad šiame pasaulyje teisybės nebus ir net nereikia jos ieškoti. Tačiau šis atsitikimas nuteikė ne itin maloniai. Lojalumo kortelė nėra man labai svarbi. Neperku tiek, kad daug sutaupyčiau. Tačiau pikta dėl to, jog žmogui, kurio nerodo per televiziją, galima kelti visai kitokias sąlygas. Nieko neturiu prieš žymius žmones, bet dėl jų gaunamų privilegijų susidariusį skirtumą dažniausiai sumokam mes, tie paprastieji, dirbantys "už kadro".
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!